Po žarnų infarkto – viltis gyventi

Uostamiestyje pradėtos žarnų užakusių kraujagyslių šuntavimo operacijos

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) žarnų infarktas pradėtas gydyti kaip geriausiose pasaulio klinikose – angiografu ištiriamas kraujagyslių pakenkimo lygis ir vieta, o pakenktosios kraujagyslės pakeičiamos naujomis.

Iki šiol žarnų infarkto ištiktiems pacientams faktiškai nebūdavo jokių šansų išgyventi.

Pažeidžia aterosklerozė

Daug yra rašyta ir kalbėta apie širdies ir smegenų arterijų aterosklerozę ir jų pasekmes - miokardo infarktą ir insultą.

Bet mažai kas žino apie žarnų kraujagyslių ate-rosklerozę, kurios komplikacija - žarnų infarktas.

Aterosklerozė - lėtinė arterijų sienelių liga prasideda iš lėto, be jokių specifinių simptomų.

Dėl šio proceso arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės.

Jos pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles - arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas.

Dažniausiai aterosklerozė pažeidžia širdies, pakinklio, miego, žarnų kraujagysles ir aortą.

Užkemša kraujagysles

Kaupiantis aterosklerotinėms plokštelėms žarnyno arterijų spindyje, pamažu blogėja žarnų kraujotaka. Pirmieji ligos požymiai – pilvo skausmai, kurie atsiranda praėjus apie 20 minučių po valgio. Pamažu skausmai tampa vis intensyvesni, ligoniai pradeda bijoti valgyti, krenta jų svoris. Ligai progresuojant, skausmai tampa beveik pastovūs, varginantys visame pilvo plote, kol galų gale visiškai užsikišus arterijai pradeda vystytis žarnų infarktas.

Mirdavo 90 proc. ligonių

KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius sakė, kad ūmus žarnų kraujagyslių infarktas gali sukelti net skausminį šoką.

Panašius skausmus sukelia prakiurusi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, ūminis kasos uždegimas, žarnų apsisukimas ir kitos ligos.

„Iki šiol mes tokius ligonius operuodavome ir tik operacijos metu nustatydavome tikslią diagnozę. Dažniausiai, užsikimšus žarnų kraujagyslėms, pakitimai žarnose būdavo labai platūs - apimantys visą žarnyną. Nepaisant didelės apimties žarnų rezekcijų, po operacijos mirdavo iki 90 procentų ligonių. Likę gyvi, kuriems žarnų infarktas būdavo tik segmentinis, kęsdavo po operacijos dėl vadinamojo „trumposios žarnos sindromo“, - pasakojo chirurgas.

Operuoja du kartus

KUL įsigijus modernų angiografą ir į ligoninę dirbti atvykus kraujagyslių chirurgams, nuo praėjusių metų lapkričio pradėta žarnų infarktus gydyti kaip geriausiose pasaulio klinikose.

Įtarus žarnų kraujagyslių trombozę, yra atliekama žarnų kraujagyslių rentgenokontrastinis tyrimas-angiografija.

A.Šlepavičius pasakojo, kad nustačius kraujagyslių trombozę ir jos tikslią vietą ligonis yra operuojamas pilvo chirurgo ir kraujagyslių chirurgo.

Operacijos metu kraujagyslių chirurgas pašalina trombą iš žarnų kraujagyslės, o pilvo chirurgas, jei reikia, pašalina negyvą žarnos dalį. Tokie ligoniai gydomi Reanimacijos skyriuje. Kitą dieną po operacijos jie operuojami pakartotinai.

Jungtinė kraujagyslių chirurgų ir pilvo chirurgų brigada įvertina žarnų gyvybingumą, jei reikia, atlieka papildomą žarnų rezekciją.

KUL tokiu būdu jau operuoti keletas ligonių, iš kurių pusė pasveiko.

Iki šiol tokios operacijos buvo atliekamos tik Vilniaus ir Kauno universitetinėse ligoninėse.

Skauda pavalgius

KUL intervencinės angiologijos poskyrio vadovas, med. dr. Gintaras Žukauskas, kurio dėka uostamiestyje pradėtos vilties ligoniui teikiančios operacijos, apgailestavo, jog žarnų infarktas dažniausiai diagnozuojamas per vėlai.

Gydytojas stebėjosi žmonių kantrumu, kurie mėnesius kenčia pilvo skausmus, vis tikėdamiesi, jog jie praeis savaime, ir į ligoninę dažniausiai patenka tada, kai medikas mažai kuo gali padėti.

G.Žukauskas sakė, jog tuomet, kai pacientą vargina ryškūs skausmai po valgio, kai krinta svoris, gydantis gydytojas turėtų įtarti žarnyno lėtinę išemiją ir siųsti pacientą konsultuoti gastroenterologui bei kraujagyslių chirurgui.

Pakeičia sintetinėmis

Minėtiems simptomams gydytojas turėtų būti ypač atidus tuomet, kai aterosklerotinis kraujagyslių pakenkimas stebimas paciento vainikinėse, smegenų arterijose, kojose.

Tokie ligoniai ištiriami erchoskopiškai, o galutinė žarnų infarkto diagnozė nustatoma angiografiškai.

Žarnų infarkto profilaktikai tinka tokie patys metodai, kaip ir gelbstintis nuo širdies infarkto.

Svarbiausia, pasak G.Žukausko, teisinga diagnozė ir savalaikė operacija, kurios metu pakeitus užakusias žarnų kraujagysles sintetinėmis, galima išvengti ūmaus žarnų infarkto.