Bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė pernai buvo užregistruota 24 tūkst. asmenų. Iš viso 100 tūkst. gyventojų teko 858 sergantys asmenys (2018-aisiais – 863).

Duomenys rodo, kad nuo 2011-ųjų nuosekliai mažėjęs mirusiųjų nuo alkoholio vartojimo skaičius pernai vėl ūgtelėjo: dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų pernai mirė 544 žmonės – 37, arba beveik 7 proc. daugiau, nei 2018-aisiais. 100 tūkst. gyventojų teko kiek daugiau nei 19 mirčių. Palyginus, 2018-aisiais šis rodiklis siekė 18,1.

Pasak Statistikos departamento, keturi iš dešimties mirusių sirgo kepenų liga, kiek daugiau nei ketvirtadaliui diagnozuotas atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, maždaug kas aštuntam – širdies veiklos sutrikimai (alkoholinė kardiomiopatija).

Išankstiniais duomenimis, vyrų mirtingumas dėl alkoholio sukeltų ligų 3,5 karto viršijo moterų, didesnis mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų teko kaimiškose vietovėse, nei mieste – atitinkamai 23 ir 18.

Dažniausiai pernai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (611,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (161 atvejis) ir alkoholinė psichozė (beveik 94 atvejai).

Palyginti su 2018-aisiais, pernai sumažėjo ligų dėl alkoholio toksinio poveikio – 5 proc., o sergamumas alkoholine priklausomybe padidėjo 2 procentais.

Dažniausiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis sirgo 45-49 metų vyrai – šis rodiklis daugiau nei triskart viršijo moterų sergamumą šiomis ligomis.

Kaimiškose vietovėse daugiausia alkoholio sukeltomis ligomis sirgo 35–39 metų amenys, mieste – 45–49 metų gyventojai.