Neapykanta visam pasauliui, įniršio priepuoliai, įtampa ir ašaros. Besikeičianti nuotaika, mieguistumas, galvos skausmas, padidėjęs kūno svoris. Tai tik keletas premenstruacinio sindromo (PMS) simptomų, kurie kas mėnesį kamuoja aštuonias iš dešimties vaisingo amžiaus moteris.

Iš viso tokių simptomų priskaičiuojama net iki pusantro šimto, tačiau PMS kilmės priežastys iki šiol neaiškios. Maždaug trečdalis moterų gydytojams nesiskundžia dėl PMS, nes mano, kad tai įprastas dalykas ir nieko pakeisti negalima. Tačiau PMS galima įveikti. Apie tai "Sveikata" kalbėjosi su gydytoja ginekologe Regina Giliasevičiene.

– Kas yra PMS?

– Daugelio moterų savijauta prieš mėnesines pablogėja: padidėja kūno svoris, krūtys pasidaro jautrios, apninka bloga nuotaika ir susierzinimas. PMS yra ir fiziniai negalavimai (tinimas, galvos skausmas, odos bėrimas), ir emociniai simptomai (nuotaikos svyravimas, depresija, nerimas, irzlumas), neretai smarkiai sutrikdantys kasdienį moters gyvenimo ritmą.

Tačiau yra kur kas sunkesnės formos PMS, kamuojantis maždaug 8 proc. moterų. Tai premenstruacinis disforinis sindromas (PMDS). Šis sutrikimas pasireiškia itin sunkiais emociniais negalavimais, dažnai lydimais fizinių simptomų. Pagrindiniai PMDS požymiai: sunki depresija, neviltis, prieštaringos mintys, didelis nerimas ir įtampa, emocinis nestabilumas, taip pat nevaldomas pyktis ir susierzinimas, įžiebiantis skaudžius konfliktus šeimoje, tarp draugų ar bendradarbių.

Tiek PMS, tiek PMDS būdingas cikliškumas. Negalavimai pasireiškia netrukus po ovuliacijos, o susilpnėja prasidėjus mėnesinėms. Moterys, kenčiančios nuo PMS ir PMDS, prastai jaučiasi apie dvi savaites.

– Kas sukelia šiuos negalavimus?

– Nuo PMS ir PMDS kenčia vaisingo amžiaus moterys. Iki šiol nėra galutinai ištirta, kodėl moteris vargina šie cikliniai negalavimai. Manoma, jog taip yra todėl, jog kai kurių moterų centrinė nervų sistema pernelyg jautriai reaguoja į hormoną progesteroną, gaminamą kiaušidžių iškart po ovuliacijos.

– Ar tai išgyvena visos moterys?

– Moterys gydytojams apie PMS prisipažįsta nenoriai, tačiau joms smarkiai palengvėja, jei medikas pats apie tai paklausia. Tik labai nedaugeliui moterų premenstruacinės bėdos apskritai nepažįstamos, užtat didžioji dauguma – maždaug 80 proc. – kas mėnesį su jomis susiduria. Ketvirtadalis moterų patiria ryškų PMS, o 3–8 proc. – netgi sunkios formos: būdinga ryški depresijos būsena, kai svyruoja nuotaika, ypač apsunkina kasdienį gyvenimą. Tokiu metu moterys sunkiai kontroliuoja emocijas ir elgesį.

– Kaip gydomas PMS ir PMDS?

– Yra nemažai PMS ir PMDS gydymo būdų: nuo natūralių preparatų (pavyzdžiui, nakvišų aliejaus) iki chirurginių procedūrų, tokių kaip kiaušidžių šalinimo operacija. Sunkiai emocinei būsenai slopinti taip pat naudojami antidepresantai. Visi šie gydymo būdai mažina moters jautrumą progesteronui.

Vienas populiariausių gydymo būdų – slopinti  ovuliaciją. Ji stabdoma pacientei skiriant kontraceptines piliules. Hormoniniai kontraceptikai pasaulyje jau kurį laiką sėkmingai naudojami gydyti PMS. Tam tinkamiausi naujos kartos kontraceptikai su progestinu drospirenonu ir maža estrogeno doze. Šios tabletės vartojamos kitokiu režimu nei įprastinės kontraceptinės piliulės. Vienoje naujųjų tablečių pakuotėje yra ne 21, o 24 veikliosios ir keturios neveikliosios tabletės. Esant trumpesniam veikliųjų piliulių nevartojimo laikotarpiui mažėja hormonų svyravimas, gerėja bendra moters savijauta. Pavyzdžiui, JAV kontraceptikai itin dažnai skiriami ne tik apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir gydyti PMS.

Be teigiamo poveikio minėtam sindromui, drospirenonas neleidžia organizme kauptis skysčiams, todėl vartojant tabletes mažėja galūnių tinimas, pilnumo pojūtis, nuotaikų svyravimas, rečiau skauda galvą, beria odą.

– Ar moteris gali sau padėti?

– Savijauta prieš menstruacijas itin priklauso ir nuo gyvensenos. Neretai subalansavus mitybą gaunama puikių rezultatų. Sūrus maistas gali skatinti vandens kaupimąsi organizme ir tinimą. Dažniausiai rekomenduojamas daug ląstelienos turintis maistas, vaisiai ir daržovės.

PMS švelnina mankšta: važinėkite dviraču, eikite pasivaikščioti, žaiskite tenisą, užsiimkite joga, pasilepinkite masažu ar sūkurine vonia. Visa tai mažina nerimą, liūdesį, dirglumą ir fizinį diskomfortą.

Dirglumą mažina ir vaistažolių preparatai: vaistiniai valerijonai, melisos, čiobreliai. Nemiga gydoma valerijono ir apynių deriniais, o prislėgta nuotaika – jonažolių preparatais, skysčių kaupimąsi mažina dirviniai asiūkliai, bruknės, didžiosios dilgėlės, petražolės. Tačiau vienos ar kelių augalinių preparatų dozės nepakanka – hormonų balansas moters organizme turi būti švelniai reguliuojamas ilgalaike terapija.

Fiziniai PMS simptomai:

*krūtų tempimas ir pabrinkimas;
*pilvo pūtimas, spazmai;
*galvos skausmas;
*svorio padidėjimas;
*sąnarių ar raumenų skausmas;
*odos ligų paūmėjimas;
*nuovargis;
*prastas miegas, mieguistumas;
*apetito pokyčiai;
*nugaros skausmas.

Emociniai PMS simptomai:

*nuotaikos kaita;
*pykčio priepuoliai;
*energijos stygius;
*irzlumas;
*įtampa ir nerimas;
*sutrikimas, blaškymasis;
* nesugebėjimas sukaupti dėmesio ir įsiminti informacijos;
* liūdesys ir depresija;
*interesų praradimas ir įprastos veiklos atmetimas;
*beviltiškumo jausmas.
Kaip moterys gali sau padėti:
*gerti mažiau kavos, vengti alkoholio;
*gerai išsimiegoti;
*sveikai maitintis;
*reguliariai mankštintis.
*atsipalaiduoti.