- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta viena sudėtingiausių radiologinių intervencijų vaikui, kuriam buvo reikalingas gydymas dėl kepenų fibrozės – sutrikusio kraujo tekėjimo per kepenis bei padidėjusio kepenų vartų venos spaudimo.
Kauno klinikose atliktos operacijos metu buvo suformuotas (transjugulinis) porto sisteminis šuntas, įvedant stentą, jog kraujas galėtų laisvai nutekėti iš vartų venos.
Tai – ne pirmoji penkerių metų mergaitės Orijanos operacija – į Kauno klinikas ji pateko sulaukusi vos mėnesio. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja gastroenterologė doc. Rūta Kučinskienė prisimena, kai pirmą kartą susitiko su mažąja paciente. „Buvo atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta įgimta tulžies latakų atrezija, – pasakoja gydytoja gastroenterologė. – Kai nėra išsivysčiusių tulžies latakų, tulžis kaupiasi kepenyse ir organas tiesiog genda. Kepenyse vyksta negrįžtami procesai, vystosi fibrozė ir cirozė, todėl ateityje bus reikalinga kepenų transplantacija.“
Pasak doc. R. Kučinskienės, svarbu kuo ilgiau išlaikyti kepenis gyvybingas. Ligoninėje mergaitei buvo atlikta ne viena sudėtinga pagalbinė operacija, būtina jos gyvybės išsaugojimui ir gyvenimo kokybės gerinimui.
Dėl besivystančios kepenų fibrozės ir didelio spaudimo kepenų venose, jos stemplėje ir skrandyje pradėjo plėstis venų tinklas. „Gastroskopijos metu pastebėta daug išsiplėtusių veninių mazgų stemplėje. Taip kraujotaka ieško aplinkinių kelių, – teigia docentė. – Pirmoji pagalba buvo atlikti operaciją, kurios metu buvo užspaudžiami mazgai, iš kurių bėga kraujas. Ši procedūra buvo kartota mažiausiai dešimt kartų, nes vis atsirasdavo naujų veninių mazgų. Keletą kartų kraujavimas kėlė rimtą grėsmę pacientės gyvybei.“
Kadangi tokios pagalbinės operacijos yra laikinos (nes kraujavimas atsinaujina), reikėjo rasti kitą gyvybę gelbstintį metodą. Tam, kad Orijana išgyventų iki kepenų transplantacijos ir jos gyvenimo kokybė pagerėtų, gydytojų komanda ryžosi atlikti sudėtingą radiologinę procedūrą – porto sisteminį šuntą, kuris pakeitė ligos eigą.
Šios operacijos technika unikali tuo, jog radikaliai gydo kepenų vartų venos spaudimą, ko kitais metodais padaryti negalima.
„Dvi valandas trukusi operacija atliekama punktuojant kaklo veną, tuomet per kaklo venas, tuščiąją veną bei širdį su specialiais kateteriais ir ilga adata patenkama į kepenų venas. Iš jų echoskopu surandama vartų vena, kuri išpunktuojama ir abi venos sujungiamos implantuojant specialų stentą“, – paaiškina procedūrą atlikęs Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranculis.
Šios operacijos technika unikali tuo, jog radikaliai gydo kepenų vartų venos spaudimą, ko kitais metodais padaryti negalima. „Kita alternatyva galėtų būti tik atvira, ilgai trunkanti bei stipriai traumuojanti operacija, kai vartų venos sujungiamos su sistemine kraujotaka. Tokios traumuojančios operacijos Europoje jau beveik neatliekamos, – aiškina gydytojas radiologas. – Po įstatyto šunto nereikalingas reanimacinis gydymas. Po narkozės atsigavęs žmogus gali keltis ar valgyti. Ši operacija yra viena iš sudėtingiausių radiologinių intervencijų, tačiau tinkamai atliekama ji yra saugi, mažai traumuojanti ir nesukelianti komplikacijų.“
Suaugusiems šios operacijos atliekamos ir anksčiau, tačiau vaikui atlikta pirmą kartą, nes tai sudėtinga procedūra, o įgimta tulžies latakų atrezijos patologija yra reta. Europoje procedūros atliekamos tik didžiausiuose centruose, o daugelyje šalių išvis neatliekamos.
Pasak dr. A. Pranculio, anksčiau Lietuvoje vaikams, kuriems dėl padidėjusio vartų venos spaudimo įvykdavo komplikacijos, kraujavimas būdavo stabdomas tik endoskopiniu būdu – specialiais spaustukais užspaudžiamos kraujuojančios vietos. Naujoji procedūra leidžia užtikrinti ne vienkartinį būklės pagerėjimą ir saugiai laukti kepenų transplantacijos ateityje.
Mergaitės mama Aušra prisimena laiką prieš operaciją, kai dukrą dėl kraujavimo ir pilvo skausmų reikėdavo skubiai vežti į ligoninę. „Orijana yra labai judrus vaikas, todėl jos aktyvumą tekdavo riboti ir stebėti. Kadangi blužnis buvo padidėjusi, kildavo grėsmė, kad šio organo nesusitrenktų, nes prasidės vidinis kraujavimas ir galime tiesiog nebespėti nuvykti iki ligoninės, – pasakoja moteris. – Šiandien mergaitė jaučiai tikrai geriau. Pilvelis iškart sumažėjo, nes sumažėjo pati blužnis. Ji nebesiskundžia pilvo skausmais, todėl po operacijos į ligoninę atvykome pirmą kartą ir tik tam, kad pasitikrintume, ar viskas gerai.“
„Esame be galo dėkingi Kauno klinikų gydytojams, kurie nuo pat kūdikystės gydė ir globojo. Ligoninė tapo tarsi antrieji namai. Labai džiaugiamės, kad pagaliau yra tokia galimybė, palengvinanti dukros gyvenimą“, – sako Aušra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...