Dažniausiai pieniniai dantys pradeda kristi, o nuolatiniai dygti apie penktuosius gyvenimo metus. Tačiau stomatologų praktikoje pasitaikė atvejų, kai nuolatinis dantis pradėjo dygti 80-mečiam pacientui.

Šaknys nutirpsta

Tėvai kartais nerimauja, kodėl šešiamečiam vaikui nekrinta pieniniai dantys, nors iš apačios jau lenda nuolatiniai. Ką daryti: laukti, kas bus toliau, ar griebtis senų metodų ir pieninius dantis pašalinti siūlu?

Tokią dilemą sprendžiantiems tėvams Klaipėdos stomatologijos poliklinikos vadovė bei gydytoja odontologė Gražina Macnorienė pataria neužsikrauti nereikalingos atsakomybės, o tiesiog apsilankyti pas odontologą.

Gydytoja paaiškino, kad pieniniai dantys pradeda kristi tuomet, kai susiformuoja nuolatinių dantų užuomazgos. Joms pradėjus dirginti pieninių dantų šaknys ima tirpti, nors tėvai kartais klaidingai įsivaizduoja, kad pieniniai dantys neturi šaknies arba jam iškritus šaknis lieka.

Kartais pieninių dantų šaknys nutirpsta netolygiai, tad iš pažiūros tvirtas ir neklibantis dantis gali suklaidinti – pajudinus jį specialiu stomatologų įrankiu, paaiškėja, kad iš danties likęs tik kevalas.

Iškrito sulaukus 80-ies

G.Macnorienės praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai solidaus amžiaus pacientai dar turėjo pieninių dantų.

Vyriausiam tokiam pacientui nuolatinis dantis pradėjo dygti sulaukus 80 metų, kai iškrito pieninis.

Tad gydytoja patarė tėvams neskubėti patiems traukti užsilikusio pieninio danties. Po specialisto apžiūros gali paaiškėti, kad nuolatinio danties nėra net užuomazgų.

Pasak odontologės, geriau tegul būna savo spalva ir forma iš kitų išsiskiriantis pieninis dantis nei tuščias tarpas.

Pirmųjų dantų priežiūra

G.Macnorienė priminė, kad trejų metų vaikas jau privalo turėti visus pieninius dantis. Pirmieji dantukai kūdikiui turėtų išdygti sulaukus 4–6 mėn. Tuomet dažniausiai prasikala du apatiniai dantys.

Iš viso vaikai turi 20 pieninių dantų.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad net pirmus išdygusius dantukus tėvai turėtų nuvalyti sudrėkintu vatos gabalėliu. Dantukų priežiūros nereikėtų apleisti ir vėliau. Taip nuo mažens vaikas mokosi rūpintis burnos higiena.

Dabar esama tokių įdomių dantų priežiūros priemonių, skirtų vaikams, kad šį procesą galima paversti linksmu bei išradingu užsiėmimu.

Pieninis – tarsi kelrodis

Pieniniai dantys pradeda klibėti bei kristi apie 5–6 gyvenimo metus. Pasak G.Macnorienės, jei neiškritus pieniniam dančiui, dygsta nuolatinis, pieninį reikėtų ištraukti. Pastarasis trukdo nuolatiniam dančiui.

Tačiau pieninis dantis yra kaip kelrodis dygstančiajam. Tad jei jis pašalinamas per anksti, kito danties užuomazga gali "pamesti kryptį".

Gydytojos patarimu, net jei pieninis dantis yra sugedęs, nereikėtų skubėti juo atsikratyti. Toks dantis šalinamas tik tokiu atveju, jei kyla uždegimas.

"Kuo ilgiau išsaugomi pieniniai dantys, tuo didesnė tikimybė, kad nuolatiniai dantys išdygs taisyklingai, vietoje ir laiku", – paaiškino specialistė.

Plombavimas prilygsta menui

G.Macnorienė pripažįsta, kad pieninio danties plombavimas prilygsta tikram menui. Galbūt dėl šios priežasties ne visi odontologai noriai imasi taisyti, o lengviau pašalina pieninį dantį.

Odontologė atkreipė dėmesį, kad pradėjus dygti priekiniams nuolatiniams dantims, tuo pačiu metu kalasi nuolatiniai krūminiai, vadinamieji raktiniai dantys.

Šie krūminiai dantys yra labai svarbūs, nes jie turės laikyti visą gyvenimą. Būtent dėl šios priežasties jiems išdygus patariama pasirūpinti jų priežiūra – padengti silantais ir padėti vaikui juos išsivalyti.

Pirmieji būna išsikraipę

Tėvams dažnai būna neramu, kad pradėję dygti nuolatiniai apatiniai dantys būna išsiklaipę. Tačiau gydytoja įspėjo, kad pagal tai dar nereikėtų spręsti, kokie bus nuolatiniai dantys.

Išdygę keturi nuolatiniai dantys jau leidžia susidaryti tolesnį vaizdą. Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius vyksta iki 11–13 metų.

Pasak G.Macnorienės, jei sulaukusiam 14–15 metų paaugliui nėra iškritę pieniniai dantys, jų taip pat nereikėtų skubėti traukti. Pirmiausia būtina įsitikinti, ar yra nuolatinių dantų užuomazgų.