- Evelina Machova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos institutas atlieka apie 400 tūkst. pesticidų likučių tyrimų. Pasak specialistų, maisto produktai išsamiai tiriami, o pesticidų likučiai maiste griežtai reglamentuojami teisės aktų.
Dažniausiai – vaisiuose ir daržovėse
Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos Indrės Stoškuvienės, institute taikomi tyrimų metodai leidžia viename mėginyje aptikti iki 300 skirtingų pesticidų. Tiriami vaisiai, daržovės, grybai, kūdikių maistas, miltai, kruopos, ryžiai, sėklos, sultys bei daugelis kitų maisto produktų. Dažniausiai viršijančias didžiausias leistinas pesticidų likučių koncentracijas specialistai aptinka vaisiuose ir daržovėse.
Nuo senų laikų vyrauja nuomonė, kad nuplovus vaisius ir daržoves muiluotu vandeniu nusiplaus ir pesticidai. Tačiau plaunant vaisius ar daržoves, pašalinamas tik nedidelis jų kiekis.
„Būna atvejų, kai randami kelių rūšių pesticidų likučiai, tačiau jų kiekiai neviršija didžiausios leistinos koncentracijos. Praktikoje yra buvę atvejų, kad viename mėginyje nustatėme aštuonių pesticidų likučius. Jei pesticido likutis viršija didžiausią leistiną koncentraciją, Institute atliekamas pesticido ūmaus poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į maisto suvartojimo kiekį per dieną, apskaičiuojamas trumpalaikis, kitaip dar vadinamas ūmus, ir ilgalaikis, arba lėtinis, poveikis vartotojams. Šiam vertinimui pasitelkiama Europos ir maisto saugos tarnybos (EFSA) sukurta speciali skaičiavimo sistema“, – sako I. Stoškuvienė.
Nustatytos leistinos normos
Pasak Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos, pesticidai – natūralios ar chemiškai susintetintos medžiagos, skirtos kovoti su kenkėjais, parazitais ar piktžolėmis. „Reikia paminėti, kad pesticidų naudojimas yra labai griežtai reglamentuojamas“, – sako I. Stoškuvienė.
Pesticidų likučiai, esantys augalinės kilmės produktuose, įeinančiuose į daugelio mūsų valgomų produktų sąrašą, kelia pavojų žmogaus sveikatai. Todėl Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja nuolat kontroliuoti jų likučius žmogaus maistui vartojamuose produktuose. Kiekvieno pesticido veikliajai medžiagai nustatytos didžiausios leidžiamos koncentracijos, kurios, manoma, dar nesukelia pavojaus žmogaus organizmui. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje pesticidų likučių didžiausią leistiną koncentraciją reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.
Galioja griežta registracija
97 proc. maisto mėginių, ištirtų Europos Sąjungoje, pesticidų likučių nėra arba jų kiekiai neviršija leistinų ribų.
Pasak I. Stoškuvienės, trečiosiose šalyse dažnu atveju naudojama kelis kartus daugiau augalų apsaugos priemonių, todėl ir jų išaugintoje produkcijoje kaupiasi pesticidų likučiai, kurių nebūna lietuviškuose produktuose. Tačiau į Europos Sąjungą tiekiamuose produktuose pesticidų likučių normos negali būti viršijamos.
„Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, bendradarbiaudamas su EFSA, kasmet elektronine sistema teikia atliekamų maisto cheminės taršos, įskaitant ir pesticidų likučius, tyrimų duomenis. Lietuvoje galioja griežti reikalavimai pesticidų registracijai bei naudojimui. Prieš leidžiant naudoti augalų apsaugos priemones, išsamiai įvertinamos jų savybės, jų skaičius gana ribotas“, – sako I. Stoškuvienė.
Nuo senų laikų vyrauja nuomonė, kad nuplovus vaisius ir daržoves muiluotu vandeniu nusiplaus ir pesticidai. Tačiau plaunant vaisius ar daržoves, pašalinamas tik nedidelis jų kiekis. Pesticidų likučiai gali būti pasiskirstę visame produkte, todėl vaisius ir daržoves reikia plauti siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, o prieš valgant rekomenduotina nulupti žievelę.
Kasmet sudaromas sąrašas
Kasmet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sudaro augalinio maisto produktų taršos stebėsenos programą, o tyrimus bei rizikos vertinimą šalyje atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Stebėsenos ir maisto produktų kontrolės programos apima tiek Lietuvos ūkininkų išaugintą, tiek iš kitų ES bei trečiųjų šalių įvežtą produkciją. Mėginiai tyrimams yra imami iš didmeninės prekybos, realizacijai paruoštos ūkininkų produkcijos bei mažmeninės prekybos įmonių. Trečiųjų šalių produkcija kontroliuojama importo metu. Pagal ES galiojančius teisės aktus, vidinėje Europos Sąjungos rinkoje, kiekvienas pesticidas turėtų būti stebimas 20–30 maisto produktų per kelis trejų metų ciklus.
2016 m. Lietuvoje pagal Augalinio maisto produktų taršos stebėsenos programą numatytas ištirti 721 mėginys. Be stebėsenos programos, atliekama valstybinė importo ir rinkos kontrolė. Prekybos įmonės savikontrolę vykdo ir pačios – atlieka tyrimus dėl pesticidų likučių maisto produktuose.
Faktas
97 proc. maisto mėginių, ištirtų Europos Sąjungoje, pesticidų likučių nėra arba jų kiekiai neviršija leistinų ribų. Šią išvadą naujausioje metinėje ataskaitoje paskelbė Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), išanalizavusi beveik 83 tūkst. maisto mėginių tyrimų rezultatų iš 28 ES šalių bei Islandijos ir Norvegijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...