„Moksliniai tyrimai rodo, kad trumpalaikis badavimas (16–24 val.) gali turėti naudos organizmui – pagerinti insulino jautrumą, skatinti riebalų oksidaciją, sumažinti uždegiminius procesus ir netgi teigiamai paveikti ląstelių atsinaujinimą (autofagiją). Tačiau svarbu suprasti, kad mityba turi būti subalansuota ir individualiai pritaikyta. Labai svarbu ir tai, ką valgome vadinamame valgymo lange – organizmas turi gauti maistingų medžiagų, jog galėtų tinkamai funkcionuoti“, – portalui LNK.LT pasakojo dietologė Greta Burok.
Anot jos, nors badavimas daugeliui atrodo patrauklus būdas pagerinti savijautą ar kontroliuoti svorį, jis tinka ne visiems.
„Pirmiausia, jo reikėtų vengti žmonėms, turintiems ar turėjusiems valgymo sutrikimų, nes badavimas gali atnaujinti destruktyvų santykį su maistu. Sergantieji cukriniu diabetu ir vartojantys insuliną turėtų pasiruošti badavimui tinkamai – su specialisto priežiūra, nes badavimas gali lemti pavojingus cukraus kiekio svyravimus“, – aiškino dietologė.
Pašnekovės teigimu, badavimas nėra tinkamas ir žmonėms, turintiems skydliaukės funkcijos sutrikimų, pavyzdžiui, hipotirozę, nes ilgalaikis jo laikymasis gali dar labiau sulėtinti medžiagų apykaitą.
„Prieš nusprendžiant badauti ilgiau nei 24 valandas, ne ką mažiau svarbus yra pasiruošimas iki badavimo ir „išėjimas iš badavimo“. Negalima to daryti bet kaip – situacija gali tik pablogėti“, – teigė G. Burok.
Dietologė rekomenduoja pasitarti su gydytoju ar dietologu, kad galėtumėte tinkamai pasiruošti ir įvertinti dabartinę sveikatos būklę.
Protarpinis badavimas ir moters hormonai
Pašnekovė pabrėžia, kad moters organizmas yra ypač jautrus energijos trūkumui, todėl per ilgi ar per dažni badavimo periodai gali paveikti hormonų veiklą.
„Tyrimai rodo, kad badavimas daro įtaką leptino (sotumo hormono) ir grelino (alkio hormono) balansui, kas gali lemti padidėjusį potraukį maistui po badavimo. Be to, sumažėjęs insulino lygis ir maisto bei energijos deficitas veikia skydliaukės hormonų veiklą bei kortizolio – streso hormono – gamybą. Tai gali sutrikdyti ovuliaciją, sukelti ciklo nereguliarumą“, – kalbėjo dietologė.
Pasak jos, kai kurioms moterims trumpi badavimo intervalai, pavyzdžiui, 12–14 val., gali padėti sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir pagerinti virškinimą.
„Tačiau ilgesnis badavimas, ypač kartu su intensyviu fiziniu krūviu ar labai ribojančia mityba, gali duoti priešingą efektą“, – sakė pašnekovė.
Dietologė moterims rekomenduoja pradėti protarpinį badavimą pirmoje ciklo pusėje (folikulinėje fazėje), nes šioje fazėje efektyviau panaudojama gliukozė.
„Trumpi badavimo langai dažniausiai nesukelia neigiamo poveikio hormonams. Svarbu stebėti savo savijautą viso ciklo metu ir pastebėjus ciklo nereguliarumą ar stipresnį emocinį dirglumą – peržiūrėti praktiką kartu su specialistu“, – aiškino G. Burok.
Anot dietologės, nors trumpalaikis badavimas kai kuriems gali būti naudingas būdas pagerinti savijautą, jis neturėtų būti taikomas aklai.
„Svarbiausia – išlaikyti balansą, pakankamai gauti maistinių medžiagų ir stebėti, kaip organizmas reaguoja. Badavimas nėra stebuklinga priemonė, o tik vienas iš įrankių, kuris turi būti taikomas atsakingai ir sąmoningai“, – nurodė G. Burok.



(be temos)