Penktoji pamoka: dantų valymo metodai

  • Teksto dydis:

"Pagal dantų, dantenų ir bendrą sveikatą rekomenduojami skirtingi dantų valymo būdai", – tvirtina mūsų mokytoja, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Burnos sveikatos katedros vedėja lektorė burnos higienistė Daiva Mačiulienė.

Pirmoji taisyklė

Renkantis bet kurį valymo būdą, reikia laikytis kelių svarbių principų:

visada pradėti valyti nuo tos pačios dantų eilės,

dantis valyti nuosekliai, nepraleidžiant nė vieno ruožo,

valyti vienodu tempu, siekiant išlaikyti privalomą valymo trukmę.

Dažniausi yra šie dantų valymo metodai

1. Bass metodas

Šepetėlio šereliai nukreipiami apikaliai į dantenų vagelę, maždaug 45 laipsnių kampu nuo išilginės danties ašies. Šiek tiek spaudžiant, šepetėlis labai trumpais judesiais judinamas pirmyn ir atgal, neištraukiant jo šerelių iš dantenų vagelės. Daroma maždaug 10 vibruojamų judesių ir tada šepetėlis perkeliamas ties kita dantų grupe.

Šis dantų valymo metodas tinka visiems.

2. Sukamųjų judesių metodu

Šiuo metodu nuvalomos apnašos nuo dantenų ir danties paviršių, taip pat ir dantenų vagelės. Šereliai pakreipiami apikaliai ir prispaudžiami prie dantenų. Šepetėlis lėtai sukamas žemyn per dantenų paviršių, lengvai judinant riešą. Judesys kiekvienai dantų grupei kartojamas ne mažiau kaip penkis kartus. Šepetėlis sukamas išlaikant šerelių pakrypimą 45 laipsnių kampu. Vibruojama lengvai prispaudžiant šerelius prie danties. Tinka dantims valyti ir dantenoms masažuoti. Dantų apnašos nuvalomos nuo danties kaklelio ir nuo atvirų proksimalinių paviršių.

Jei įprastu būdu dantys išvalomi gerai, nieko keisti nereikia, nes naujus judesius išmokti nelengva.

3. Stillman metodas

Šepetėlio šereliai priglaudžiami prie emalio, galus nukreipiant 45 laipsnių kampu kramtomosios plokštumos link. Šepetėlis spaudžiamas, kad šereliai patektų į tarpdančius. Valoma vibraciniais-rotaciniais judesiais, priglaudus šerelius prie audinių. Skirtas apnašoms valyti, kraštinėms ir tapdantinėms dantenoms masažuoti ir stimuliuoti.

4. Solo metodas

Solo metodu valant dantis naudojamas apvalus vieno danties šepetėlis. Pradedama nuo 11 danties vidurio. Švelniais judesiais valomas danties paviršius, tarpdančiams valyti taikomi sukamieji judesiai. Šepetėlio šereliais pasiekiamas dantenų kraštas, tarpdantinės dantenų vagelės. Solo dantų valymo schemos principas – nuo vidurio į kraštą. Naudojantis vieno danties šepetėliu ir taikant Solo dantų valymo metodą, gerai išvalomos sritys, kurių nepasiekia klasikiniai dantų šepetėliai.

Periodiškumas ir trukmė

Galima dantis valyti skirtingais dantų valymo metodais, svarbu, kad būtų pašalinamas dantų apnašas nuo dantų paviršių, stimuliuojamos dantenos.

Jei įprastu būdu dantys išvalomi gerai, nieko keisti nereikia, nes naujus judesius išmokti nelengva, o valymo veiksmingumas kartais gali net pablogėti.

Rekomenduojant valymo metodą, reikia atsižvelgti į paciento amžių, jo gebėjimą tą metodą atlikti.

Valymo trukmė turi būti 2–3 min. arba gali būti skaičiuojama judesiais, po 8–10 vienai dantų porai. Valymo sritį vienu metu sudaro du dantys.

Dantis reikia valyti du kartus per dieną: vakare, prieš miegą ir ryte prieš pusryčius. Ne visada dažnas valymas yra kokybiškas. Geriau du kartus kruopščiai išvalyti, o kitais kartais tik išskalauti burną.

Kaip buvo anksčiau

Per kelis dešimtmečius buvo taikoma net keletas dantų valymo metodų.

1. Čarterio metodas (1922 m.) Dantų šepetėlis pridedamas 45 laipsnių kampu prie dantenų krašto. Šepetėlio judesiai sukamieji, kratantys ir vibruojantys, kad šereliai prasiskverbtų į tarpudančius.

2. Smito-Belo metodas (1948 m.) Dantų šepetėlis prispaudžiamas statmenai kramtomajam paviršiui. Dantų šepetėlio judesiai atkartoja maisto kelią kramtant: spaudžiant ir sukant, šepetėlio galvutė skverbiasi prie dantenos, šliaužia ja ir pereina prie kito danties.

3. Leonardo metodas (1949 m.) Šepetėlis pridedamas statmenai dantų paviršiui. Atliekami vertikalūs judesiai nuo dantenos danties karūnėlės link. Vestibiuliariniai dantų paviršiai valomi suglaudus dantis iš viršaus žemyn ir iš apačios viršun. Kramtomasis paviršius valomas judesiais pirmyn ir atgal.

4. Reitės metodas (1970 m.) Šepetėlis pridedamas lygiagrečiai danties ašiai pradžioje ir 90 laipsnių kampu į danties ašį judesio pabaigoje. Ridenantys judesiai nuo dantenų karūnėlės link. Kramtomieji dantų paviršiai valomi šepetėlio judesiais pirmyn ir atgal.

5. Foneso metodas. Dantų šepetėlio šereliai pridedami statmenai danties vestibiuliariniam paviršiui. Dantys suglausti, šepetėlio judesiai sukamieji. Liežuviniai, gomuriniai ir kramtomieji dantų paviršiai valomi sukamaisiais spiraliniais judesiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių