Pavasarį padaugėja meilės

Už rankučių susikibę paaugliai, vienas nuo kito akių nenuleidžiantys jaunuoliai, net senukai, nusėdę parkų suolelius – vis poromis. Pavasaris – meilės sinonimas?

Poreikis skatina veikti

Kodėl pavasaris taip smarkiai veikia žmonių jausmus? Gydytojas psichoterapeutas seksopatologas Viktoras Šapurovas į šį klausimą atsako labai paprastai: žmonės – gamtos vaikai.

Daugumai žmonių pradedančios žaliuoti ir žydėti gamtos vaizdai suteikia geros nuotaikos ir energijos. Meilės poreikis skatina mus aktyviau veikti. Visi jutimo organai tampa veiklesni. Be to, pavasaris leidžia nusimesti šiltus drabužius, atsiranda galimybė pamatyti kitus žmones daug natūralesnius. Šiuolaikinė mada pabrėžia kūno formas, todėl lengva įsivaizduoti, kas yra po kojas aptempiančiomis kelnėmis ir panašiai. Tokie drabužiai suteikia "apsinuoginimo" efektą, padidina trauką.

Gyvenimą reguliuoja instinktai

"Tačiau seksualumas labai daug priklauso nuo vyriško lytinio hormono testosterono, kurio yra ir vyrų, ir moterų organizme. Žymaus testosterono padidėjimo pavasarį nėra nustatyta, bet poveikį daro mūsų asociacijos, jausmai", – pabrėžė gydytojas V.Šapurovas.

Lytinis instinktas, anot seksopatologo, yra vienas gyvybinių instinktų. Jis reguliuoja žmogaus gyvenimą gana įsakmiu būdu. Tiesa, lytinis instinktas skirtingai nuo kitų (alkio, troškulio, kvėpavimo) gali likti nerealizuotas. Yra žmonių, kurie per gyvenimą nė karto nėra patyrę lytinio akto. Tačiau absoliuti dauguma mylisi, taip sutvarko gamta. Lytinis instinktas būdingas visiems gyvūnams. Žmones jis verčia ieškoti meilės, partnerio, šeimos. Dalis porų susitinka vos vienam pasimatymui, kitos lieka kartu visą gyvenimą. Pavasarį žmonės sieja su atgimusiais jausmais, o jų biologinis pagrindas – instinktas.

Pakilimai ir nuosmukiai

Kiekvieno žmogaus smegenyse yra raminamųjų ir malonumo pojūtį sukeliančių medžiagų. Žmogus, realizuodamas savo siekius bei jausmus, jaučiasi labai patenkintas. Tiesa, vidinių "narkotikų" kiekis yra ribotas, jais negalima piktnaudžiauti. Dėl to kiekvienoje meilės istorijoje yra pakilimų, nuosmukių ir šiaip pilkų dienų. Jei jausmai stiprūs ir tvirti, jie ilgainiui virsta prisirišimu, dėkingumu, ryšiu, kurio negalima nutraukti dėl vaikų.

Vyrų seksualinis instinktas turi daug aktyvesnę išraišką. Vyras ieško partnerės, žmonos, būsimų vaikų motinos. Aktyvumas užtikrinamas fiziologiniu ir psichologiniu lygiu. "Besikaupianti sėkla spaudžia jautriąsias galūnes, atsiradusi įtampa verčia atsikratyti sėklos pertekliaus. Tokie fiziologijos dėsniai", – apibendrino V.Šapurovas.

Santykius reguliuoja protas

Vyro psichologinės savybės – poreikis nugalėti, pasiimti sau, užsitikrinti palikuonis. Žmonių seksualinė veikla daug sudėtingesnė nei gyvūnų. Mūsų protas reguliuoja santykius.Viena civilizacijos, proto vystymosi pasekmių – moters orgazmas per lytinį aktą. Gyvūnijos pasaulyje tokio reiškinio nėra.

Lytinio gyvenimo pradžia labai svyruoja istorijos eigoje. Prisiminkime Džuljetą – jai buvo vos 13 metų. Kai žmonių gyvenimo trukmės vidurkis buvo 30 metų, lytinį gyvenimą jie pradėdavo labai anksti. Dabar dėl akceleracijos vaikai kiek anksčiau subręsta. Tam įtakos turi baltyminis maistas, vidinis laisvės pojūtis.

Meilė virsta agresija

Tačiau kas darosi žmonijai, jei sūnūs lytiškai prievartauja savo motinas, tėvai – mažametes dukras? Į šį klausimą gydytojas psichoterapeutas seksopataologas atsako labai paprastai. "Žmonijos istorijoje prievarta nėra naujas reiškinys. Ji suaktyvėja per karus, vyrai gali tapti agresoriais. Taip veikti paskatina menkavertiškumo jausmas, auklėjimo defektai, kerštas, tautinė nesantaika", – aiškino V.Šapurovas.

Šeimoje tarpusavio santykiai, jų istorija daro didelę įtaką agresijai pasireikšti. Tėvo agresija prieš savo vaikus daug retesnė nei prieš podukrą. Prievarta gali atspindėti psichologinę būseną. Toks vyras neretai žudo save alkoholiu, narkotikais, nesugeba nieko pasiekti. Galiausiai tai gali virsti agresija prieš savo vaiką.