Paprastas tyrimas gali išgelbėti sveikatą ir net gyvybę

  • Teksto dydis:

Prostatos vėžys klastingas – jam prasidėjus, ligonis nejaučia nieko bloga. Vienintelis būdas nustatyti vėžį – reguliariai atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje tyrimą. Onkologai perspėja, kad pastaraisiais metais dėl COVID-19 infekcijos pandemijos net trečdaliu sumažėjo PSA testų skaičius. Gali būti, kad daug vyrų jau serga vėžiu, tačiau apie tai dar nežino.

Nustatė per vėlai

Jurijui 55-eri. Prieš pusę metų jam nustatytas prostatos vėžys su metastazėmis kauluose. Vyras pasakoja, kad pirmieji skausmai užklupo prieš aštuonis mėnesius – manė, kad pasitempė nugarą, tačiau kai skausmai nepraėjo porą mėnesių, ėmė ieškoti pagalbos. Vyras kreipėsi į šeimos gydytoją, ši išklausinėjo ir skyrė nuskausminamųjų. Tačiau vaistai nepadėjo. Tuomet nusiuntė padaryti rentgeno nuotrauką, bet ir ši nieko labai blogo neparodė. Galiausiai gydytoja rekomendavo atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.

„Rezultatas buvo baisus, – prisimena Jurijus. – Iškart gavau siuntimą pas onkologus.“

Jie Jurijui nustatė IV stadijos vėžį. Iš pradžių gydė spinduliais, paskui skyrė hormonų terapiją, o neseniai – ir chemoterapiją. Jurijus sako, kad iki tol niekuomet nebuvo atlikęs PSA tyrimo.

Požymių nebūna

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos profesorius Daimantas Milonas teigia, kad specifinių simptomų, kurie leistų įtarti prostatos vėžį, nėra. Vyrui gali būti šlapinimosi sunkumų, tačiau tai dar nereiškia, kad jie atsirado dėl vėžio. Kol nepatikrinamas prostatos specifinio antigeno kiekis ir nematomi tyrimo rodikliai, ligos įtarti negalima.

Lietuvoje veikia Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą rizikos grupės vyrams – nuo 50 iki 69 metų, o tiems, kurių šeimos nariai sirgo prostatos vėžiu, – nuo 45-erių turi būti atliktas PSA tyrimas.

Jeigu šis tyrimas parodo, kad prostatos specifinio antigeno yra padaugėję, atliekami papildomi tyrimai – echoskopija, jei reikia – magnetinio rezonanso tyrimas arba prostatos biopsija.

„Tyrimą, jeigu jo rodikliai normalūs, užtenka atlikti kas dvejus metus. Jei rodiklis truputį padidėjęs ir rizika, kad vystysis vėžys, didelė, tyrimą vertėtų pakartoti po metų, tačiau tai turi nuspręsti gydytojas“, – sako profesorius.

Gydymas pagal vėžio agresyvumą

„Visų pirma išsiaiškiname, kokia yra vėžio progresavimo rizika. Jei yra pirminės stadijos ir neagresyvus prostatos vėžys, o rizika, kad jis suaktyvės, labai maža, tuomet tokio vyro negydome, bet intensyviai stebime. Tai reiškia, kad jam periodiškai atliekami PSA tyrimai, o gydyti pradedama tik tuomet, kai rodikliai ima prastėti. Tokiam vyrui kartą per metus atliekamas ir magnetinio rezonanso tyrimas ir žiūrima, ar prostatoje nėra naujų pakitimų. Jei jų yra, stebima, kaip jie keičiasi bėgant laikui. Kartą per dvejus metus atliekama ir prostatos biopsija. Visi šie tyrimai mums leidžia nustatyti, ar iš pradžių rastas vėžys kinta, vystosi“, – aiškina prof. D. Milonas.

Prostatos vėžys didžiajai pacientų daugumai nėra agresyvus. Juo sergantys gali gyventi labai ilgai, 2/3 pacientų miršta ne nuo vėžio, o nuo kitų ligų.

Jeigu vėžys agresyvus, jis ir gydomas agresyviai. Atliekama operacija arba skiriamas spindulinis gydymas – tai du pagrindiniai radikalūs prostatos vėžio gydymo būdai.

„Jeigu yra labai agresyvi vėžio forma, o vyras gydomas spinduliais, pridedama hormonų terapija, – sako profesorius. – Jei vyrą operuojame, tuomet, atsižvelgdami į pooperacinius PSA rodiklius, spendžiame, ar reikia papildomo gydymo.“

Jei liga atsinaujino

Ar liga atsinaujino, irgi parodo PSA tyrimas. „Šiuo metu tai vienintelis galimas tyrimas, kuris parodo ankstyvą ligos atsinaujinimą. Po operacijos PSA kiekis turi būti neišmatuojamas, arba jo likę tik pėdsakai, nes antigeną gamina prostata, o mes operacijos metu ją pašaliname. Bet jeigu po kelerių metų PSA skaičius ima didėti, vadinasi, kažkur yra atsiradęs naujas vėžio židinys, kuris irgi išskiria antigenus. Tuomet reikia gydyti“, – teigia prof. D. Milonas.

Jei vyras buvo gydytas spinduline terapija, situacija sudėtingesnė, nes liauka išlieka, spinduliai sunaikina vėžines ląsteles, bet gyvosios ir toliau gamina antigenus. Tada nustatyti, kada PSA kiekis yra normalus, o kada jau per didelis, yra sudėtingiau.

Jei dėl vėžio prasideda skausmai, vadinasi, liga yra progresavusi – atsiradę metastazių, dažniausiai kauluose, todėl skauda stuburą, dubenį. Pastaruoju metu toks vėžys pradedamas gydyti hormonų terapija – tai bazinis gydymo būdas, bet prie jo gali būti pridėti kiti vaistai – chemoterapija, naujos kartos antiandrogenai ir kt. 

Ar gydymo įstaigoje saugu?

Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. „Jei norite laiku jį nustatyti, reikia darytis tyrimus. Pradėti gydyti, kai jau yra ligos simptomų, gerokai per vėlu. Turime nemažai gydymo metodų, kurie gali išgydyti ligą esant ankstyvai stadijai. Vėlyvos stadijos gydymas laikinai apriboja vėžio plitimą ir palengvina ligos simptomus, – sako profesorius. – Jei mes bent kiek rūpime sau, savo šeimai, vaikams ir norime prisidėti prie jų gerovės, reikia tikrintis. COVID-19 virusas yra laikinas, epidemijos ateina ir praeina, o mes turime prisitaikyti ir gyventi. O onkologinės ligos nelaukia. Vėžiui nesvarbu, ar yra pandemija, ar nėra, jis daro savo darbą. Nereikia dabar bijoti tikrintis, sistema sutvarkyta taip, kad neužsikrėstumėte: pacientai būna atokiai vienas nuo kito, kontaktų tikrai mažiau nei prekybos centruose, visi medikai paskiepyti, visi nešioja kaukes, apsaugines pirštines, patalpos kruopščiai dezinfekuojamos.“

TRI-LT-000159/ 2021 m. balandžio mėn. Parengta bendradarbiaujant su „Ipsen Pharma“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių