- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios planinės operacijos ligoninėse gali būti stabdomos ne tik dėl sergančiųjų COVID-19, bet ir dėl kraujo trūkumo. Kauno klinikų medikai sako, kad kraujo poreikis šiuo metu toks, koks buvo iki pandemijos, tačiau jo aukoja kelis kartus mažiau žmonių. Nacionalinis kraujo centras praneša, kad sudėtingiausia situacija buvo tik pandemijai prasidėjus, tačiau donorų skaičius vis dar ženkliai sumažėjęs, tad kai kurių kraujo grupių rezervai lieka neužpildyti, praneša LNK.
„Pas mus donorų skaičius yra šiek tiek sumažėjęs, per pandemiją jis krito visose kraujo donorystės įstaigose, ne tik Lietuvoje – mes neatsiliekame nuo europinio vidurkio. Dabar kažkokių ypatingų donorystės sumažėjimų nestebime, praeitais metais surinkome netgi 2 tūkst. donacijų daugiau negu pirmaisiais pandemijos metais. Tad padėtis nėra labai bloga, krauju aprūpiname visas gydymo įstaigas, kurios kreipiasi. Tik negalime susikaupti rezervo. Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirmas dalykas – serga donorai, jie tiesiog neateina, kai mes susitariame, kitas dalykas – serga ir mūsų kolektyvas. Suplanuojame važiuoti kažkur, ir suserga pora bendrosios praktikos slaugytojų – važiuoti nebegalime. Tad ir dėl donorų, ir dėl mūsų darbuotojų šiek tiek atsikelia išvykos, kraujo rinkimas“, – sakė Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Aš esu labai dėkingas donorams, kurie ateina čia, į mūsų centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Jie tiesiog ateina, dovanoja kraujo. Dabar kraujo užtenka, tik turime šiokį trūkumą pirmos neigiamos ir trečios neigiamos kraujo grupės. Bet trūkumą turime ta prasme, kad nėra rezervo. Visą poreikį pilnai užtikriname“, – tikino D. Gutauskas.
Jis paaiškino, kad kai trūksta kurios nors kraujo grupės, kraujo centras pats tiesiogiai susiekia su donorais.
„Mūsų žmonės donorams skambina ir jie paprastai ateina. Kadangi turime sąrašus savo donorų duomenų bazėje, pagal juos išsirenkame, kokių konkrečiai kraujo grupių donorų mums reikia ir kokie donorai jau gali donuoti. Kadangi, kaip žinoma, turi praeiti tam tikras laiko tarpas tarp donacijų – du mėnesiai. Ir apskritai vyrams kraujo galima duoti šešis kartus per metus, o moterims – keturis“, – teigė D. Gutauskas.
Didžiausia tragedija buvo pandemijos pradžioje, 2020 metų vasario–kovo mėnesiais, kai kraujo donorystė krito labai stipriai.
„Dar yra šioks toks amžiaus ribojimas – nuo 65 metų donoras jau turi gauti specialų gydytojo leidimą, jei nori dovanoti kraujo. Turime keletą tokių donorų, tokių pirmūnų, kurie ir po 65 metų sėkmingai donuoja, tačiau tokių žmonių yra nedaug. Mūsų pagrindinė grupė yra nuo aštuoniolikos iki 65 metų“, – komentavo Nacionalinio kraujo centro vadovas.
„Didžiausia tragedija buvo pandemijos pradžioje, 2020 metų vasario–kovo mėnesiais, kai kraujo donorystė krito labai stipriai, buvo karantinas, buvo negalima daryti renginių. Tuometis sveikatos apsaugos ministras mums leido operacijų vadovo sprendimu daryti renginius, važiuoti į įmones, ministerijas, valstybines įstaigas ir rinkti kraują. Tas šiek tiek padėjo. Kaip sakiau, didžiausias trūkumas buvo susidaręs prieš dvejus metus, bet tuomet sutapo taip, kad ministerija stabdė ir planines operacijas, tai turėjome tokias labai įtemptas savaites“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis paaiškino, kas gali tapti kraujo donoru.
„Kraujo donoru gali tapti bet kuris sveikas žmogus, nesergantis infekcinėmis, krauju perduodamomis ligomis, nuo aštuoniolikos iki 65 metų, o po 65 metų jau reikalingas atskiras gydytojo leidimas“, – šnekėjo D. Gutauskas.
„Didžiausiuose Lietuvos miestuose žmogus gali be jokios registracijos ateiti ir dovanoti kraujo. Reikia būti geros nuotaikos, pavalgius, atsigėrus ir tuo metu nesirgti jokiomis ligomis“, – sakė jis.
Anot D. Gutausko, iš vieno žmogaus yra paimama 450 mililitrų kraujo.
„Paprastai per mėnesį mes paimame 5,5 tūkst. donacijų, tad galime skaičiuoti, kad apie 2,5 tūkst. litrų kraujo paimame kas mėnesį. Kad visiškai užtektų, reikėtų 2,7–3 tūkst. litrų. Tada tikrai būtų rezervas, ir viskas būtų tvarkoje“, – teigė Nacionalinio kraujo centro vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių4
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...