Anot Juozo Augučio, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus, sunkiausia bus psichologiškai matant iki tol neregėtus užsikrėtimo skaičius, nors, kaip rodo kitų šalių patirtis, ligoninės nepilnėja. 

– Ką rodo kitų šalių praktika? Kaip jūs skaičiavote savo prognozes?

– Ši banga yra prasidėjusi, jei žiūrėtume tik į Europą, nuo Pietų Europos šalių – Ispanijos, Italijos, Prancūzijos. Jos daugiausiai yra apimtos. Kai kurios jau netgi artėja prie savo piko. Kai kur truputėlį prasideda nusileidimas, kaip Jungtinėje Karalystėje. Aišku, omikron atmaina prasidėjusi Pietų Afrikos Respublikoje ir ši šalis irgi jau yra perlipusi per bangos keterą ir leidžiasi. Galima daryti išvadą, kad kažkiek turėtų būti pas mus panašu. Taip pat turime sukūrę ir unikalius modelius, kurie skaičiuoja Lietuvos atvejus. Situacija mažai kuo skiriasi nuo bendro vidurkio, kurį galime pasiskaičiuoti tiesiog analizuodami kitų šalių patirtį.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jūs ne kartą esate skaičiavę ir kitų bangų modelius. Dabar, žiūrėdamas atgalios į pastaruosius dvejus metus, jūs kur nors suklydote?

– Čia labai sudėtingas skaičiavimas. Jeigu kažkas galėtų labai tiksliai paskaičiuoti, tai turbūt seniai jau būtų padaryta. Galbūt tiksliau pavyko suprognozuoti praeitų metų rudens bangą – nustatyti jos maksimumo tašką. Tačiau galbūt prognozės rodė šiek tiek mažesnius atvejų skaičius per dieną, bet pakankamai tiksliai. Vis dėlto, nė vienas matematinis modelis pasaulyje negali suprognozuoti, kada ir kokia banga kils. Matematikai daro paprastesnį darbą, ypač, kai prasideda banga, žinant šalies parametrus, kontaktų dinamiką, kitus dalykus. Visa tai įvertinus galima daugiau ar mažiau pasakyti kažką apie tas bangas.

– Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad maždaug 50 proc. europiečių susirgs omikron atmaina arba susidurs su ja per artimiausias šešias–aštuonias savaites. Ar jūsų prognozės irgi mato tą patį? Ir jeigu taip, ar jūs pasakytumėte, kuris etapas Lietuvai bus pats sudėtingiausias?

– Sunku pasakyti, prognozės yra su dideliu atsargos laipsniu. Teigti, kad 50 proc. populiacijos prasirgs, aš tikrai nedrįsčiau. Jeigu tai būtų tie, kurie neturi nė vieno skiepo arba labai seniai pasiskiepiję, galbūt taip. Bet kas turi tris skiepus, jų tikimybė išvengti susirgimo iš viso yra ženkliai didesnė ir tą rodo kitų šalių atvejų statistinė analizė. O tai, kad per gana trumpą laiką šita banga apims gan didelį skaičių, tai turbūt pakankamai tikslu. Ko gero, sausio pabaiga–vasario pradžia gali būti tas laikas, kai turėsime didžiausius atvejus.

– Kas bus sunkiausia Lietuvai šiuo laikotarpiu pagal tą matematinį skaičiavimą?

– Turbūt sunkiausia yra tie didžiuliai skaičiai ir kiek jie apkraus kitas sistemas, ypač sveikatos apsaugos sistemą. Pavirtinama, kad omikron atvejai yra žymiai lengvesni, tačiau psichologiškai yra pakankamai sunku matyti didelius užsikrėtimų skaičius.