- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad per artimiausius du mėnesius 50 proc. Europos populiacijos susidurs su omikron atmaina, praneša LNK.
Anot Juozo Augučio, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus, sunkiausia bus psichologiškai matant iki tol neregėtus užsikrėtimo skaičius, nors, kaip rodo kitų šalių patirtis, ligoninės nepilnėja.
– Ką rodo kitų šalių praktika? Kaip jūs skaičiavote savo prognozes?
– Ši banga yra prasidėjusi, jei žiūrėtume tik į Europą, nuo Pietų Europos šalių – Ispanijos, Italijos, Prancūzijos. Jos daugiausiai yra apimtos. Kai kurios jau netgi artėja prie savo piko. Kai kur truputėlį prasideda nusileidimas, kaip Jungtinėje Karalystėje. Aišku, omikron atmaina prasidėjusi Pietų Afrikos Respublikoje ir ši šalis irgi jau yra perlipusi per bangos keterą ir leidžiasi. Galima daryti išvadą, kad kažkiek turėtų būti pas mus panašu. Taip pat turime sukūrę ir unikalius modelius, kurie skaičiuoja Lietuvos atvejus. Situacija mažai kuo skiriasi nuo bendro vidurkio, kurį galime pasiskaičiuoti tiesiog analizuodami kitų šalių patirtį.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jūs ne kartą esate skaičiavę ir kitų bangų modelius. Dabar, žiūrėdamas atgalios į pastaruosius dvejus metus, jūs kur nors suklydote?
– Čia labai sudėtingas skaičiavimas. Jeigu kažkas galėtų labai tiksliai paskaičiuoti, tai turbūt seniai jau būtų padaryta. Galbūt tiksliau pavyko suprognozuoti praeitų metų rudens bangą – nustatyti jos maksimumo tašką. Tačiau galbūt prognozės rodė šiek tiek mažesnius atvejų skaičius per dieną, bet pakankamai tiksliai. Vis dėlto, nė vienas matematinis modelis pasaulyje negali suprognozuoti, kada ir kokia banga kils. Matematikai daro paprastesnį darbą, ypač, kai prasideda banga, žinant šalies parametrus, kontaktų dinamiką, kitus dalykus. Visa tai įvertinus galima daugiau ar mažiau pasakyti kažką apie tas bangas.
– Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad maždaug 50 proc. europiečių susirgs omikron atmaina arba susidurs su ja per artimiausias šešias–aštuonias savaites. Ar jūsų prognozės irgi mato tą patį? Ir jeigu taip, ar jūs pasakytumėte, kuris etapas Lietuvai bus pats sudėtingiausias?
– Sunku pasakyti, prognozės yra su dideliu atsargos laipsniu. Teigti, kad 50 proc. populiacijos prasirgs, aš tikrai nedrįsčiau. Jeigu tai būtų tie, kurie neturi nė vieno skiepo arba labai seniai pasiskiepiję, galbūt taip. Bet kas turi tris skiepus, jų tikimybė išvengti susirgimo iš viso yra ženkliai didesnė ir tą rodo kitų šalių atvejų statistinė analizė. O tai, kad per gana trumpą laiką šita banga apims gan didelį skaičių, tai turbūt pakankamai tikslu. Ko gero, sausio pabaiga–vasario pradžia gali būti tas laikas, kai turėsime didžiausius atvejus.
– Kas bus sunkiausia Lietuvai šiuo laikotarpiu pagal tą matematinį skaičiavimą?
– Turbūt sunkiausia yra tie didžiuliai skaičiai ir kiek jie apkraus kitas sistemas, ypač sveikatos apsaugos sistemą. Pavirtinama, kad omikron atvejai yra žymiai lengvesni, tačiau psichologiškai yra pakankamai sunku matyti didelius užsikrėtimų skaičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertas: dabartinė COVID-19 situacija – ramybė prieš audrą11
Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičius sparčiai mažėja. Visuomenė yra rami, kaukių dėvėti ir testuotis nebeprivaloma. Pandemija nėra nuosprendis – ji kontroliuojama, tačiau ar ji tikrai suvaldyta ilgam? Apie tolesnius galimus COVID-19 pandem...
-
Dusulys ir padidėjęs nuovargis – pavojingos ligos pranašai: kokius tyrimus atlikti?4
Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu dešimtadaliui pasitikrinti sveikatą išdrįsusių praeivių buvo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją – jų gliukozės kiekis...
-
Koronaviruso statistika: 191 naujas atvejis, nemirė nė vienas žmogus2
Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 191 naujas COVID-19 užsikrėtimo atvejis. Pirmąkart užsikrėtė 170, pakartotinai – 21 žmogus. Nuo koronaviruso sukeltos ligos mirčių praėjusią parą neužfiksuota, rodo trečiadienį Statistikos departament...
-
Kone pusė infarktą patyrusių žmonių nuvežami ne į tą ligoninę: kodėl taip atsitinka?16
Kone pusė infarktą arba insultą patyrusių gyventojų nuvežami ne į tą ligoninę. Ką dėl to daryti ir kaip situaciją spręsti, kalbama LNK reportaže su Seimo sveikatos reikalų komiteto nare (TS-LKD) Jurgita Sejoniene. Ji sako, kad situacija turėt...
-
Lietuvoje su ŽIV valdymu dirbantiems kabinetams baigiasi ES finansavimas
Žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV) Lietuvoje egzistuojant jau keletą dešimtmečių, šalyje iki šiol nesukurta tinkama teisinė bazė jį valdyti, o žemo slenksčio kabinetų finansavimas iš Europos Sąjungos fondų baigsis &sca...
-
A. Dulkys lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje: aptarė reformas11
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei viceministrė Danguolė Jankauskienė šiandien lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). ...
-
Kauno klinikų medikai mažojo paciento tėvams sugrąžino viltį
Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis gal...
-
I. Šimonytė: siūlymas atsisakyti „amžinojo“ embrionų šaldymo – racionalus4
Nors premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad šiuo metu Seime svarstomas siūlymas koreguoti „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatas, paliekant 10-ties metų ribą, daliai visuomenės gali pasirodyti etiškai nepriimtinas...
-
Virkštelės kraujo ląstelės – neįkainojami biologiniai vaistai
Daugybę metų, gimus kūdikiui, nukirpta virkštelė kartu su placenta buvo išmetama kaip medicininė atlieka. Dabar iš jų įmanoma surinkti kraujodaros ir kitų kamieninių ląstelių, kurios gali būti neįkainojami biologiniai vaistai ...
-
COVID-19 statistika: 280 naujų atvejų, nė vienas žmogus nemirė3
Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...