Odos vėžį prišaukė vienas vienintelis apgamas

Medikai seniai moko: turint daug apgamų ir ilgai deginantis saulėje labai padidėja rizika susirgti odos vėžiu. Sunkią ligą gali sukelti ir vienui vienas supiktybėjęs apgamas.

Nesijaučia esąs ligonis

Vyras, kuriam 52-eji, nenori būti identifikuojamas, fotografuojamas, tačiau mielai sutinka papasakoti apie tai, kas jam atsitiko ir kodėl jis čia, Kauno klinikose. Kartu sugalvojame slapyvardį – Valdas.

Kalbėjomės su Valdu ne palatoje, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Odos ir venerinių ligų klinikos bibliotekoje. Jaunatviškas, sportiškas, energija trykštantis vyras visai nepanašus į ligonį.

"Aš nelaikau savęs ligoniu. Esu žvalus, nejaučiu jokių ligos požymių", – prisistato ne pižama, o juodais marškinėliais ir džinsais dėvintis vyras.

Kodėl jis jau antra savaitė ligoninėje? Dar neaišku, kada iš jos išeis, nes netrukus bus operuojamas. Antrą kartą šiais metais. Šįsyk čia, Kauno klinikose, Valdui bus operuojami padidėję pažasties limfmazgiai, o pavasarį Respublikinėje Kauno ligoninėje buvo atlikta kraujavusio pigmentinio apgamo operacija. Ji paliko randą. Jis matomas išoriškai, kaip ir padidėję limfmazgiai. Kodėl taip atsitiko, dar aiškinamasi.

"Specialistų konsiliume svarstyta, kad padidėję pažasties limfmazgiai gali būti operacijos padarinys. Tačiau negalima atmesti ir ligos plitimo, praėjus beveik trims mėnesiams po supiktybėjusio pigmentinio apgamo operacijos", – dvi prielaidas pateikia LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė.

Vaikystėje ir dabar

"Ant mano nugaros nuo gimimo buvo pigmentinis apgamas. Pamenu, ėjau į pirmą klasę, kai jis padidėjo – iškilo kaip spuogas, pradėjo kraujuoti. Močiutė sutarkavo bulvę, sudėjo į marlę ir uždėjo ant apgamo. Per savaitę nuo kelių tokių kompresų apgamas sumažėjo, liko tik ruda dėmelė", – pasakoja Valdas.

Taip buvo prieš 44 metus. Vyras ramiai gyveno su tuo apgamu, jis nė kiek netrukdė. Tik šių metų pradžioje pradėjo pleiskanoti, išsiplėtė, vėl iškilo. Stipriau palietus ir net nuo vandens srovės duše pradėdavo kraujuoti.

"Nuėjau pas šeimos gydytoją, ji parašė siuntimą chirurgo konsultacijai", – pasakoja Valdas.

Chirurgas paskyrė operaciją. Ji buvo atlikta balandžio pradžioje Respublikinėje Kauno ligoninėje. Praėjus savaitei po operacijos Valdas apsilankė pas operavusį chirurgą. Šis konstatavo, kad viskas gerai, žaizda gyja normaliai.

Kai atliko tyrimus

Valdas sako jautęsis ramus ir patenkintas, tačiau prieš pat Jonines sulaukė chirurgo kvietimo atvykti į dar vieną konsultaciją.

"Nuvažiavau, ir chirurgas man sako: pagal gautus tyrimų rezultatus jūsų ligos diagnozė – piktybinė odos melanoma", – gydytojo žodžius cituoja jo pacientas.

Priduria ir kitą lemtingą faktą: tos pačios dienos rytą vienoje pažastyje jis pajuto patinimą. Galvojo, gal peršalo ar sportuodamas, ką daro nuo vaikystės, ranką pasitempė. Chirurgas nukreipė savo pacientą pasikonsultuoti pas onkologą. Kol užsiregistravęs jos laukė, limfmazgiai didėjo, pažastį pradėjo mausti, todėl Valdas be jokios registracijos nuvažiavo į Kauno onkologijos ligoninę. Pateko pas patį jos vadovą gydytoją Saulių Grižą. Šis nurodė važiuoti pas dermatologus į Kauno klinikas. Valdas tai padarė nieko nelaukdamas, tą pačią dieną.
"Kauno klinikų gydytojas Raimundas Razukevičius iškart paguldė mane į ligoninę. Dabar atliekami tyrimai, vakar buvo konsiliumas. Nusprendė, kad reikės operuoti", – detaliai pasakoja ligonis ir stebisi, kad nuo vaikystės viskas buvo gerai, o dabar štai ką pridarė tas vienas vienintelis įgimtas pigmentinis apgamas.

Tarkuota bulve jo gydyti nebandė, dabar, anot Valdo – kiti laikai.

Genetika ir saulė

Kodėl Valdas susirgo dabar? Jo giminei ši liga nebūdinga.

Valdo palatos gydytoja Jurgita Karčiauskienė, LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė, pabrėžia, kad yra rizikos, kad kiekvienas pigmentinis apgamas gali supiktybėti. Pagrindinės odos vėžio priežastys yra genetika ir saulė.

"Sovietiniais laikais visi važiuodavome į Palangą, grįžusiuosius apžiūrėdavome, kas kiek įdegęs. Ir dabar žmonės deginasi. Panemunėje yra paplūdimys, penkios tinklinio aikštelės – žmonės išsirengę žaidžia nuo ryto iki vakaro", – Valdas įrodinėja, kad lietuviams vasarą būti saulėje yra įprasta.

Jis pats neretai dirba lauke, bet specialiai saulėje nesidegina, į soliariumus (net nusijuokia apie juos paklausus) nevaikšto. Antra vertus, juk vengiant saulės, o jos Lietuvoje ir taip ne per daugiausia, organizmui trūksta labai reikalingo vitamino D.

Gydytoja J.Karčiauskienė tvirtai pabrėžia, kad žalingas saulės poveikis daug pavojingesnis nei vitamino D stoka.

"Vitamino stoką galima kompensuoti geriant jį lašiukais, o per didelės saulės dozės iš organizmo neišimsi", – aiškina gydytoja dermatovenerologė ir priduria, kad nuostata gerti vitaminą D, kai jo trūksta, ir vengti pernelyg kaitrios saulės yra patvirtinta mokslinėje medicinos literatūroje.

Melanoma sergančiųjų daugėja

Ar Valdas galėjo išvengti sunkios klastingos ligos? Juk pirmieji jos požymiai išryškėjo  dar vaikystėje. O gal tai nebuvo melanoma, jei išgydė bulvės?

Gydytoja J.Karčiauskienė galvoja, kad tuomet apgamas, ko gero, pūliavo, todėl buvo iškilęs ir kraujavo. Tokiu atveju gali padėti ir liaudies medicinos metodai. Bulvės turi antiseptinių – pūlinius mikrobus naikinančių savybių. Be to, ir šiandien medicina vadovaujasi metodais, kad paprasto, nekintančio pigmentinio apgamo šalinti nereikia. Jei pradėjo kraujuoti, būtina konsultuotis su gydytoju dermatologu ir pakitusį odos darinį stebėti. Esant pokyčių, kuriuos medikai tiksliau pamato dermatoskopu, pigmentinis apgamas turi būti išoperuojamas.

"Pigmentiniai apgamai gali būti odos melanomos pirmtakai, nes jų kilmė ta pati. Abu jie formuojasi iš pigmentinių ląstelių. Melanomos atveju jos yra pakitusios, linkusios plisti per limfinius takus ir kraujagysles į limfinius ir vidaus organus. Taigi, kol su pigmentiniais apgamais gerai, tol gerai. Nudrėskei ar matai, kad jis didėja, keičia spalvą, juolab kraujuoja – eik pas dermatovenerologą konsultuotis", – apibendrina gydytoja J.Karčiauskienė.

Ji patvirtina, kad piktybinė odos melanoma sergančių ligonių daugėja. Galbūt dėl to, kad daugiau žmonių keliauja po egzotiškus kraštus, kur saulė stipresnė, aktyvesnė. Antra vertus, žmonės labiau sąmoningi, rūpinasi sveikata – eina pas gydytojus pasitikrinti profilaktiškai. Tam tikslui Lietuvoje kasmet organizuojama Tarptautinė odos melanomos diena, sulaukianti vis daugiau visuomenės ir medikų dėmesio. Tą dieną visi kviečiami pasitikrinti odos.

"Geriau ateiti pasitikrinti be pagrindo, nei nekreipti į apgamus, kurie lengvai matomi, dėmesio. Įtartinus odos navikus pašalinus užkertamas kelias plisti odos vėžiui", – profilaktikos reikšmę pabrėžia gydytoja J.Karčiauskienė.

Specializacijos privalumai

Odos ir venerinių ligų klinika buvo įkurta prieš dešimt metų. Per tą laiką, dermatovenerologams praktikiniu ir moksliniu lygiu glaudžiai bendradarbiaujant su plastikos chirurgais, onkologais, patologais ir radiologais, susidarė sąlygos odos vėžio kontrolei.

"Vakar konsultavome pacientę, kuriai odos melanomos požymiai buvo akivaizdūs pagal klinikinius simptomus, o ypač gerai išryškėjo tiriant skaitmeniniu dermatoskopu. Juo galima pamatyti labai specifines odos melanomos struktūras. Šia įranga galima  objektyvai stebėti ir pakitusius pigmentinius apgamus, nufotografuotas vaizdas lieka duomenų bazėje. Įtarę odos melanomą pacientus tiriame skubos tvarka, skubiai siunčiame operuoti. Jiems – visuomet žalia šviesa", – darbo metodus aiškina Klinikos vadovė profesorė S.Valiukevičienė.

Ji priduria, kad odos melanomos diagnozei nustatyti gali prireikti imunohistocheminių tyrimų, kurių atlikimo laikas neretai pailgėja siunčiant tyrimus į kitų gydymo įstaigų laboratorijas.
"Ligoniai patys pasirenka gydymo įstaigą, tačiau įtariant melanomą teisingiausia kreiptis pagalbos į artimiausią tarpdisciplininį odos vėžio kompetencijos centrą. Kauno klinikos yra vienas tokių. Valdo ligos istorija – išskirtinė, jis turėjo tik vieną vienintelį pigmentinį apgamą, skirtingai nei kiti melanoma sergantys ir paprastai daug pigmentinių apgamų turintys pacientai. Nustatyta, kad didesnė rizika, jog įgimti pigmentiniai apgamai gali supiktybėti", – pabrėžė profesorė S.Valiukevičienė.

Valdas sako, kad gydytojais labai pasitiki, be baimės laukia operacijos, tikisi greitai pasveikti ir grįžti į darbą.

Saulė ir mes

Saulė pavojingiausia vidurdienį, todėl šiuo paros metu jos reikia vengti. Likusią saulėtos dienos dalį naudotinos apsaugos priemonės.

Saulės spinduliai gali sukelti ir fototoksines odos ligas – oda sudirginama net nuo menkiausio saulės poveikio. Gali ir išberti. Tokiu atveju saulės reikia vengti ir naudoti UV apsaugantį kremą (saulės apsaugos faktorius turėtų būti didesnis nei 50).

Geriausi kremai nuo saulės tie, kurie turi platų apsaugos spektrą nuo UVA ir UVB. Svarbu atkreipti dėmesį į vartojimo laiką, kremą pirkti vaistinėje.

Tamsesnio gymio žmonių oda labiau prisitaikiusi prie saulės spindulių ir jiems nedaro tokios žalos kaip šviesiaodžiams.

Odos vėžį gali prognozuoti didėjantis raudonos, juodos ar tamsiai rudos spalvos odos darinys.

Odos melanomai būdinga juoda spalva, galimi pilki atspalviai, nelygus paviršius, kraujavimas.

Pigmentiniams apgamams, iš kurių dažniausiai formuojasi melanoma, būdinga asimetrija, nelygūs kraštai, didėjantis skersmuo.

Pigmentiniai apgamai šalinami tik chirurginiu būdu. Juos gydyti lazeriu nerekomenduojama, nes apgamai gali ataugti, lieka randų.