Nitratai daržovėse ir vaisiuose: ar reikia bijoti? Pereiti į pagrindinį turinį

Nitratai daržovėse ir vaisiuose: ar reikia bijoti?

2024-09-01 11:14 kauno.diena.lt inf.

Vaisiuose ir daržovėse esantys nitratai tampa vis dažniau viešai aptarinėjama tema. Internete galima rasti daug nuomonių apie nitratus ir įvairių prietaisų jiems nustatyti. Tačiau kas tiksliai yra nitratai, kaip juos aptikti ir kada susirūpinti dėl jų buvimo, žino nedaugelis.

Kaupia: nitratus labiausiai linkę kaupti žalios lapinės daržovės. Atlikus tyrimus nustatyta, kad jose nitratų koncentracija – didžiausia.
Kaupia: nitratus labiausiai linkę kaupti žalios lapinės daržovės. Atlikus tyrimus nustatyta, kad jose nitratų koncentracija – didžiausia. / freepik.com nuotr.

Įvertino poveikį žmogui

Nitratai yra azoto junginiai, natūraliai susidarantys dirvožemyje per nitrifikacijos procesą ir mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai taip pat naudojami kaip trąša (azoto šaltinis). Augalams šios azotinės medžiagos yra būtinos augimui.

Europos Komisija (EK) įpareigojo Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) įvertinti nitratų poveikį žmogui. 2008 m. EFSA įvertino 42 tūkst. mėginių rezultatus iš 21 Europos šalies, tirtos 92 daržovių rūšys. Nitratų koncentracija įvairiose daržovėse labai skyrėsi: nuo 1 mg/kg vidutiniškai (žirniuose ir briuseliniuose kopūstuose) iki 4 800 mg/kg vidutiniškai (gražgarstėse). Tyrimu nustatyta, kad nitratus labiausiai linkusios kaupti žalios lapinės daržovės. Jose nitratų koncentracija buvo didžiausia.

EFSA taip pat apskaičiavo pagal rekomenduojamą 400 g paros normą daržovių ir vaisių suaugusiesiems (įskaitant vegetarus) poveikį žmogaus sveikatai ir padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog numatomas su daržovėmis gaunamas nitratų poveikis gali kelti pastebimą pavojų sveikatai. Remdamasi EFSA išvada, EK reglamentu nustatė didžiausias leistinas nitratų koncentracijas tose daržovėse, kuriose nitratai kaupiasi daugiausia, taip pat jautriausios grupės – kūdikių – maiste (žr. lentelę).

Kaip sumažinti koncentraciją

EFSA nuomone, daržovės – būtina ir rekomenduojama žmogaus maisto raciono dalis, o suvartotų daržovių teigiamas poveikis sveikatai atsveria galimą daržovėse esančių nitratų poveikio riziką. Taigi, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų nauda valgant daržoves yra didesnė už galimą riziką dėl nitratų poveikio.

Skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų nauda valgant daržoves yra didesnė už galimą riziką dėl nitratų poveikio.

Be to, tokie veiksniai, kaip šviesos intensyvumas auginimo metu, daržovių laikymas, apdorojimas ir (arba) virimas turi įtakos nitratų koncentracijai galutiniame produkte.

Nitratai yra vandenyje tirpios medžiagos ir jų koncentraciją galima sumažinti: plaunant lapines daržoves (nitratų koncentracija sumažėja 10–15 proc.); plaunant, nulupant ir termiškai apdorojant bulves (nitratų koncentracija sumažėja 25–75 proc.); visas daržoves verdant (nitratų koncentracija sumažėja apie 50 proc.).

Nustatoma laboratorijose

Internete galima įsigyti įvairių prietaisų nitratams nustatyti, o žmonės dažnai savo tyrimų rezultatais dalijasi socialinėje erdvėje, tačiau VMVT atkreipia dėmesį, kad tokių aparatų patikimumas nepatvirtintas.

Visi tyrimai, siekiant nustatyti nitratų kiekį augaluose, yra atliekami laboratorijose, oficialios kontrolės laboratorijos (Lietuvoje – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija) naudoja akredituotus metodus nitratams nustatyti.


Didžiausios leistinos nitratų koncentracijos

Švieži špinatai – 3 500 mg NO3/kg.

Konservuoti, giliai užšaldyti arba užšaldyti špinatai – 2 000 mg NO3/kg.

Šviežios lapinės salotos – nuo 3 000 iki 5 000 mg NO3/kg.

Gūžinės salotos – nuo 2 000 iki 2 500 mg NO3/kg.

Sėjamosios gražgarstės – nuo 6 000 iki 7 000 mg NO3/kg.

Kūdikių maistas ir kūdikiams ir mažiems vaikams skirti perdirbti grūdiniai maisto produktai – 200 mg NO3/kg.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų