Ne vienas vyresnio amžiaus žmogus meldžiasi: kad tik neištiktų insultas ir likusio gyvenimo nereikėtų praleisti lovoje nejudriam. Iš tiesų kas dešimta mirties priežastis pasaulyje – insultas. Panašiai yra ir Lietuvoje. Apie šią Dievo rykštę – pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesore, Neurologijos klinikos vadove Daiva Rastenyte.

– Atrodo, visi žinome, kas sukelia insultą, bet jo neišvengiame. Ar tai šiuolaikinio medicinos mokslo neįveikiama liga, nors per pastaruosius dvejus metus įvyko didelių pasikeitimų ją gydant?

– Neabejojame, kad rizikos veiksniai daug kam žinomi. Apie tai kalbama daug, bet priminsiu juos. Tai arterinė hipertenzija, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimai ir kitos širdies ligos. Yra rizikos veksnių, kurie nuo mūsų nepriklauso. Tai amžius, lytis, etninė grupė – baltiesiems insulto rizika mažesnė, lyginant su geltonosios ir juodosios rasės atstovais. Tačiau, sulaukus 65 metų, išeminio insulto rizika padidėja. Vyrai serga dažniau nei moterys ir tik vyriausiųjų amžiaus grupėje ši statistika pasikeičia.

Iš kraujagyslių rizikos veiksnių pagrindinis yra arterinė hipertenzija. Svarbu žinoti, kad nėra kraujospūdžio ribos, kuri užkirstų kelią insulto rizikai. Ją didina ir labai žemas kraujospūdis, ir esant normaliam insultas gali ištikti, nors tuomet jį lemia kitos priežastys. Visi turi žinoti, kad reikia tikrintis kraujospūdį. Jį pasimatuoti galima ir vaistinėse. Padidėjus būtina kreiptis į šeimos gydytoją, pasitarti dėl gyvensenos korekcijos, gali prireikti ir vaistų.

Antras labai svarbus ir plačiai paplitęs Lietuvoje rizikos veiksnys – rūkymas. Jis labai didina ir išeminio, ir hemoraginio insulto riziką.

– Rūkymas laikomas visų ligų priežastimi, ir daug kam atrodo, kad į tai nebeverta kreipti dėmesio. Kaip konkrečiai nikotinas veikia kraujagysles?

– Šis žalingas įprotis veikia viso organizmo metabolizmą ir kartu su kraujospūdžiu, cholesteroliu skatina aterosklerozės vystymąsi. Poveikio kraujagyslėms tiesmukai nereikia suprasti, nes rūkymas veikia per visus kitus rizikos veiksnius, kita vertus, rūkymas ypač didina kraujavimo po minkštaisiais smegenų dangalais riziką. Itin nukenčia rūkaliaus kvėpavimo sistema, išsivysto lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys.

Rūkymas yra lengviausiai koreguojamas rizikos veiksnys – priklauso nuo laisvos valios. Išsivysčius priklausomybei, jo atsisakyti nelengva, bet įmanoma, juolab dėl savo sveikatos. Gaila, kad yra ir tokių ligonių, kurie serga hipertenzija, bet nevartoja vaistų. Nors ir nori būti sveiki, rūko, nepaiso sveikos mitybos principų.

– Ką tuomet darote? Pasijaučiate bejėgiai?

– Paciento pasirinkimas yra jo valia, mes galime tik patarti. Nuo Hipokrato laikų sakoma: jei ligonis eina su liga, gydytojas nieko negali padaryti.

– Pastaruoju metu esame gąsdinami, kad insultą sukelia didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Toks nustatomas labai daug kam. Kodėl taip atsitiko ir kaip jį sumažinti?

– Kalbant apie išeminį galvos smegenų insultą, jo patogeneziniai mechanizmai pagrįsti ateroskleozės ir aterotrombozės vystymusi ir visų organizmo kraujagyslių būkle. Kasmetė sveikatos patikra, mitybos režimo pasikeitimas leidžia koreguoti ir šį rizikos veiksnį.

Nenorėčiau gąsdinti, bet kai cholesterolio yra per daug,  aterosklerozė tikrai vystosi, jaučiami skausmai krūtinėje. Tikrai būtina laikytis dietos, vartoti mažiau angliavandenių ir riebalų. Svarbu nenukrypti į kraštutinumus: turime valgyti viską, bet ne po daug. Mūsų protėviai buvo mėsėdžiai, mes – taip pat mėsėdžiai, priklausome plėšriajai gamtos daliai. Nesuprantu vegetarizmo, žaliavalgystės idėjų. Tai irgi turi rizikos: jei nevalgysime mėsos, negausime vienų iš pagrindinių organizmui būtinių medžiagų – baltymų. Mėsa yra pagrindinis baltymų šaltinis.

– Gydytojai cholesteroliui mažinti skiria vaistus – statinus, tačiau daug kas jų vengia dėl stipraus šalutinio poveikio.

– Statinų bijoti nereikėtų. Jei juos rekomenduoja kardiologai, vadinasi, reikia. Neurologai irgi rekomenduoja, bet žiūri į juos konservatyviau. Jei išeminis insultas įvyko jaunam žmogui, randame nestabilią aterosklerozinę plokštelę, ant kurios dažnai formuojasi krešulys, statinus skiriame, tačiau laikinai. Kardiologai gali paskirti šiuos vaistus prižiūrint, ar organizmas į juos reaguoja, ar keičiasi cholesterolio rodikliai. Tai yra vaistas, kuris turi ne tik teigiamą poveikį, bet ir nepageidaujamą.

– Kurios širdies ligos kelia insulto grėsmę?

– Ne vienam ligoniui širdies ligos tampa insulto rizikos veiksniais ir priežastimi. Tai ūminis miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, o pagrindinė liga – širdies ritmo sutrikimai ir prieširdžių virpėjimas. Pastaroji patologija yra labai paplitusi, juolab senstant. Didelė ir prieširdžių virpėjimo keliama kardioembolinės kilmės išeminio insulto rizika. Todėl, jei sutriko ritmas, negalima apsieiti be šeimos gydytojo ir kardiologo. Vartojant specialius krešumą mažinančius vaistus, bent vieną kartą per savaitę reikia pasitikrinti, ar jų pakanka apsaugai nuo komplikacijų, kurias gali sukelti prieširdžių virpėjimas, užtikrinti. Jei antikoaguliantas neturės gydomosios koncentracijos kraujyje, apsauga bus nepakankama, o insulto rizika – didelė. Yra naujų antikoaguliantų, kuriems nereikia laboratorinės kontrolės, bet ir juos vartojant gali ištikti insultas. Be to, tokiu atveju intraveninė trombolizė galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo paskutinės dozės. Kuriami antidotai, bet jų kaina – labai didelė.

– Jei sergame širdies ligomis, bet vartojame vaistus nuo jų, insultas neištiks?

– Ūminio miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir kitų širdies ligų gydymas yra apsauga nuo insulto. Tačiau kai kurie žmonės sako: kraujospūdis normalus, žalingų įpročių neturiu, maitinuosi sveikai, o insultas įvyko. Manau, tai yra medicinos problema, nes niekada negalime užtikrinti, kad žmogus nesusirgs. Organizmas gyvena pagal savo dėsnius ir jie nėra mums iki galo žinomi. Daug kas užprogramuota mūsų ląstelėse, genetinį fondą paveldime, o jame užkoduota informacija gali nulemti vieną ar kitą ligą. Insultas nėra paveldimas, galime kalbėti tik apie genetiškai užkoduotą polinkį sirgti širdies ar įvairios kilmės smegenų kraujotakos ligomis. Tai vertėtų žinoti ir skirti daugiau dėmesio savo savijautai.

– Tačiau medikai gali labai daug padėti, pajutus pirmuosius insulto požymius?

– Pirmiausia kiekvienas turi tuos požymius žinoti. Pats ligonis, insultui užklupus, apie savo savijautą jau nepasakys, bet žinotina, kad neaiški ar sutrikusi kalba, ryškėjanti veido asimetrija, nusilpusi ranka ir koja yra pagrindiniai insulto požymiai.

– Yra ir kitų požymių?

– Insultą gali rodyti galvos svaigimas, sutrikusi pusiausvyra, dvejinimasis akyse, sutrikęs matymas, pirmą kartą pasireiškęs ypač stiprus galvos skausmas. Atsiradus vienam ar keliems insulto požymiams nereikia laukti, kol tai praeis, juolab duoti aspirino ar kraujospūdį mažinančių vaistų. Jie gali būti skiriami tik ligoninėje, todėl būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne šeimos gydytoją ar artimuosius. Šiuolaikinis gydymas, kai vaistais šalinama pagrindinė insulto priežastis – užsikimšusi kraujagyslė, galimas per 4,5 val nuo pirmųjų požymių atsiradimo. Mechaniniu būdu krešulį galima pašalinti ne vėliau kaip per šešias valandas. Taigi reikia įsiminti laiką, kada atsirado pirmieji požymiai. Kiekviena minutė yra labai svarbi, o įvertinant skambutį greitosios pagalbos medikams, jų atvykimą, būklės įvertinimą, nuvežimą į specializuotą centrą ir diagnostiką jame, gydymo taktikos numatymą, ne visuomet galima spėti per šį laiką. Delsimas gali kainuoti labai brangiai. Be to, kuo anksčiau atkuriama sutrikusi kraujotaka, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. Puspenktos valandos – maksimalus laikas, kai tikėtina nauda atsveria galimų komplikacijų riziką. Po to rizika didesnė nei nauda, todėl trombolizė – gydymas vaistais nebetaikoma.

– Ar tik laikas lemia skirtingus insulto gydymo metodus?

– Tai sprendžiama individualiai. Bet kokiu atveju pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, elektrokardiografija ir tyrimas kompiuterinės tomografijos metodu. Kartais iš pastarojo matome, kad vaistų į veną – trombolizės nepakaks. Juos vis tiek leidžiame, bet paraleliai pacientą rengiame angiografijai – intervenciniam diagnostikos ir gydymo metodui. Tai atliekama kartu su intervenciniais radiologais, kurie gali pašalinti trombą mechaniniu būdu – trombektomija. Jos taikymo galimybė priklauso nuo krešulio buvimo vietos ir dydžio. Smulkiosiose kraujagyslėse trombektomija negalima. Jei smegenyse kraujas išsiliejęs, jokia trombolizė nei trombektomija netaikoma, nes tai visai kito tipo insultas.

– Jūsų vadovaujama klinika garsėja šalyje teigiamais rezultatais gydant insultą. Tai naujos tvarkos, kai jie vežami tiesiai į Kauno klinikas, padarinys?

– Jau veikia sistema, kai insultas atpažįstamas iš pirmųjų požymių ir ligonis vežamas tiesiai pas mus. Kauno klinikose  kelinti metai atliekama daugiausia intraveninių trombolizių Lietuvos mastu. Didėja ir trombektomijų skaičius. Taip yra todėl, kad puikiai veikia Kauno greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Noriu jiems padėkoti, kad suprato, ką reiškia skubiai vežti ligonį į specializuotą centrą, kuriame operatyviai suteikiama profesionali pagalba. Svarbu, kad ir atokių rajonų gyventojai, insultui ištikus, vežami jau ne į artimiausią ligoninę, kaip buvo anksčiau, o tiesiai į specializuotą centrą, nešvaistant brangaus laiko.

– Teiginys, kad žmogaus amžius yra insulto rizikos veiksnys, skamba kaip nuosprendis. Kodėl šiai ligai vyresnieji tarsi pasmerkti?

– Senstant kraujagyslės tampa nebe tokios elastingos, ir aterosklerotinės plokštelės, nori to ar nenori, pradeda kauptis. Kalcio sankaupos taip pat lemia elastingumo mažėjimą. Be to, yra kitų ligų, kuriomis susergama metams bėgant. Pavyzdžiui, kraujospūdis linkęs didėti senstant, juolab kad gyvename fiziškai neaktyvų, bet protiškai įtemptą gyvenimą. Stresai tampa kasdienybe, tempai greitėja, išsivysto su civilizacijos pasiekimais susijusios ligos. Medicina tobulėja labai dideliais žingsniais. Išgelbstima labai daug sergančiųjų širdies ligomis, bet patyrusieji bent vieną įvykį, susijusį su kraujagyslėmis, yra potencialūs neurologų pacentai. Visos širdies ligos, kaip rizikos veiksniai, niekur nedingsta. Antikoaguliantų vartojimas šią riziką mažina, bet krešulys vis tiek gali susidaryti ir nukeliauti į smegenis. Nėra garantijų nesusirgti, tačiau yra ir devyniasdešimtmečių pacientų, kuriuos sėkmingai gydome. Amžius nėra riba.

– Dabar daug lemia ir reabilitacija?

– Po išeminio insulto funkcijų atkūrimas vyksta maždaug metus ir dar ilgiau, skiriama ilgiausia – 48 parų reabilitacija. Trukmė priklauso nuo paciento būklės, smegenų nekrozės lokalizacijos. Jei pažeistos funkciškai aktyvios galvos smegenų zonos, kurios reguliuoja mūsų motoriką, ji nebeatsikurs. Dešiniojo pusrutulio pažeidimas gali negrįžtamai atimti motyvaciją ką nors veikti apskritai, ir ligonis nekaltas, kad nieko daryti nenori. Rezultatams pasiekti reikia ir ligonio motyvacijos, ir artimųjų pagalbos. Jie turi mokytis gyventi su ligoniu, padėti jam. Visame pasaulyje ligonio artimųjų dalyvavimas reabilitacijoje ir jos mokymas yra privalomas.

– Akivaizdu, kad šią ligą labai sudėtinga diagnozuoti, gydyti ir sveikti. Kodėl jūs pasirinkote tokią sunkią medicinos sritį?

– Nežinau. Taip susiklostė gyvenimas. Negaliu sakyti, kad nuo vaikystės apie tai būčiau svajojusi. Vis dėlto tai yra viena įdomiausių medicinos sričių.

– Vadovaujant taip intensyviai dirbančiai klinikai nelabai lieka laiko mokslui?

– Klinikoje vykdomi galvos smegenų kraujotakos ir neurodegeneracinių ligų ankstyvosios diagnostikos sričių moksliniai tyrimai. Auga jaunoji karta – doktorantai, būsimieji mokslininkai. Neurodegeneracinėms ligoms, kurios vadinamos XXI a. rykšte, priklauso Alzheimerio liga ir kitos demencijos. Insultas – ūminė situacija, reikalaujanti skubios pagalbos, sukelia ir atokiuosius rezultatus. Besikartojantys insultai stimuliuoja neurodegeneracinius procesus, todėl daugėja sergančiųjų Alzheimerio, Parkinsono ligomis. Jos progresuoja iki žymaus neįgalumo. Sunku ir ligoniui, ir artimiesiems, tačiau medicina kol kas gali toli gražu ne viską.

Vien Kauno klinikose – kasmet po 2 tūkst.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje kasmet konsultuojama apie 2 000 pacientų, patyrusių insultą. Iš jų 500 gydomi Neurologijos skyriuje.

Vis daugiau atvykusių ligonių patenka į vadinamąjį 4,5 val. gydymo langą, kai galima atlikti trombolizę arba trombo pašalinimo intervenciją. Iš tų, kuriems galima taikyti trombolizę, kas antram gydymas pradedamas per valandą.

Nuo 2009 m., kai per metus buvo atliktos aštuonios trombolizės, šių procedūrų skaičius labai išaugo. Per 2014 m. Kauno klinikose atliktos 163 intraveninės trombolizės ir 41 trombektomija. Šiais metais per dešimt mėnesių atliktos 166 trombolizės procedūros, tai yra daugiau nei per visus praėjusius metus.

Tiriant Kauno klinikose dėl insulto gydytus pacientus nustatyta, kad maždaug pusė tų, kuriems sutrikęs širdies ritmas, nevartoja kraujo skystinamųjų vaistų arba vartoja per mažą vaisto dozę. Nesusidarius gydomajai vaisto koncentracijai, įvyksta insultas.

Didelė dalis pacientų nevartoja kraujospūdį mažinančių vaistų, nors, tinkamai gydant arterinę hipertenziją, insulto riziką galima sumažinti 40 proc.

Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo visiems prisiminti formulę VEIDAS–RANKA–KALBA–LAIKAS ir jos trumpą paaiškinimą. Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba!