Vilniaus universiteto tinklalapyje paskelbtame moksliniame darbe atskleidžiama juoko terapijos nauda. Rašoma, kad tyrimo tikslas – nustatyti psichoemocinės būklės ir fiziologinių rodiklių sąveiką su juoku. Tyrime buvo taikomi apklausos, analizės, statistikos ir apibendrinimo metodai.

„Buvo nustatyta žmogaus fizinės būklės ir nuotaikos priklausomybė prieš patiriant teigiamas emocijas bei juokiantis ir paskui. Taip pat buvo analizuoti apklausos rezultatai ir apibendrinti gauti duomenys. Tyrime apibendrinta juoko įtaka kasdieniam gyvenimui ir nuotaikai. Jame taip pat pažymėta, kad padidėjęs endorfinų kiekis kraujyje pasijuokus lemia nuotaikos ir bendros savijautos pagerėjimą. Tyrime buvo analizuojami ir nustatomi pagrindiniai terapijos poveikio žmonėms procentai: nuotaikos pagerėjimas pasijuokus – 24 proc., streso sumažėjimas ir bendros savijautos pagerėjimas – 34 proc., energijos ir gyvenimo optimizmo padidėjimas – 22 proc., produktyvumo ir kūrybiškumo padidėjimas – 20 proc.“, – teigiama moksliniame straipsnyje.

Unikali dovana

Tikriausiai nė netoptelėjo, kad juokas – unikali prigimtinė dovana. Mina, primananti šypseną, naujagimio veide atsiranda jau pirmosiomis jo gyvenimo dienomis. Sąmoningai kūdikis pradeda krykštauti apie trečią, ketvirtą gyvenimo mėnesį. Mažyliai iki penkerių metų per dieną nusijuokia vidutiniškai 250 kartų. Deja, slenkant metams tampame vis niūresni ir piktesni. Tyrimų duomenimis, suaugęs žmogus juokiasi tik apie 15 kartų per dieną. Nelinksma statistika? Pabandykite ją pakeisti! Juk nuoširdus juokas užkrečiamas. Jei kvatositės iš visos širdies, veikiai jūsų pavyzdžiu paseks ir aplinkiniai.

Mokslininkų nuomone, sveikiausias tas juokas, nuo kurio ima trykšti ašaros ir suskausta pilvo raumenis. Tokį nuoširdų, smagų kvatojimą sukelia geros komedijos, pramoginės laidos, o labiausiai – kitų žmonių sąmojis.

Štai visas pluoštas teiginių, bylojančių apie juoko naudą organizmui.

Keli faktai apie juoko naudą

• Nuoširdus juokas saugo nuo streso, padeda atsipalaiduoti ir sumažinti nuovargį, gerina nuotaiką. Nustatyta, kad dažnai juokiantis organizmas gamina įvairių junginių, kurie teigiamai veikia sveikatą. Ypač padaugėja endorfinų – vadinamų laimės hormonų, kurie kelia tonusą bei teigiami veikia psichiką. Taigi juokas – puikus vaistas nuo depresijos ir streso.
• Smagus juokas vakare padeda atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos ir greičiau užmigti.
• Seksologų teigimu, juokas stiprina seksualinį potraukį bei žadina aistrą. Taigi su savo antrąja puse kuo dažniau juokaukite ir pasijuokite iki ašarų (teigiama prasme). Atsipalaidavimas ir tam tikrų hormonų išsiskyrimas net gali sužadinti libido, t. y. lytinį portraukį. Tad, užsienio seksologų teigimu, poroms, kurioms nesiseka pastoti, reikėtų mažinti streso lygį ir tiesiog mėgautis intymaus gyvenimo malonumais, negalvojant, ar pavyks šįkart pastoti. Jei  nevaisingumo priežastis psichosomatinė, psichologinė, tai gali duoti puikių rezultatų. 

• Pastebėta, jog šeimas, kuriose dažnai skamba juokas, sieja šiltesni ir artimesni santykiai, supratimas bei tolerancija.

  

  Freepik.com nuotr.
• Užsienyje atliktas eksperimentas atskleidė, kad įmonėse, į kurias buvo priimta daugiau darbuotojų, turinčių gerą humoro jausmą bei mokančių pralinksminti kolegas, darbo konfliktų kildavo rečiau arba jie būdavo konstruktyviai išsprendžiami. Kodėl? Juokiantis atsikratoma neigiamų emocijų: pykčio ir agresijos. Juk neišlietas pyktis stiprėja, kyla, kol pagaliau atsigręžia prieš mus pačius. Dėl konfliktų krinta darbo našumas, įsivyrauja įtampa. Taigi darbo kolektyve kuo dažniau stenkitės pajuokauti, persimesti maloniomis ar net juokingomis frazėmis – tai kuria gerą bendrą atmosferą. Pamėginkite paeksperimentuoti, ir nuo jūsų ar jūsų kolegos veido išnyks nepasitenkinimo šešėlis!

Freepik.com nuotr.

•  Stiprina imunitetą

Teigiama, kad spontaniškai, iš širdies juokiantis daugėja A viruso antikūnų. Jie stiprina organizmo atsparumą virusinėms infekcijoms. Pasak užsienio mokslininkų, atlikusių tyrimus, linksmi, optimistiškai į gyvenimą žvelgiantys žmonės daug rečiau serga vėžiu, opalige ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

• Veikia kaip grožio kaukė

Nemažai moterų vengia pernelyg dažnai šypsotis. Mano, jog dėl to aplink akis ir lūpas greičiau atsiras raukšlių. Nevertėtų jų bijoti. Garsus prancūzų fiziologas tokias raukšles netgi pavadino mielu sielos atspindžiu. Tegul iš jūsų lūpų nevaržomai sklinda skambus juokas! Juk pikti ir paniurę išties atrodome kur kas senesni.

Pasak mokslininkų, gardus juokas odai tik į naudą. Ji tampa stangresnė ir skaistesnė, nes kvatojant ne tik  pgreitėja kraujotaka, kvėpavimas (oda gauna daugiau deguonies), bet ir dirba daugiau kaip  dešimt veido raumenų. Tuo metu į plaučius įtraukiame apie pusantro litro oro (normaliai  kvėpuodami – tik apie pusę litro). Be to, ištirta, kad deguonis teigiamai veikia ir smegenų veiklą.

Freepik.com nuotr.

Mokslininkai tvirtina, kad šimtas džiaugsmingų juoko pliūpsnių gali pakeisti dešimt minučių ritminės gimnastikos. Iš širdies kvatojantis vibruojantys diafragmos judesiai „masažuoja“ širdį, skrandį bei plaučius, gerėja kraujotaka, stiprėja pilvo, nugaros ir veido raumenys.

•  Malšina skausmą ir gerina virškinimą

Nustatyta, kad juokas tam tikrais atvejais skausmą malšina daug veiksmingiau nei vaistai. Kaip paaiškinti šį fenomeną? Anot mokslininkų, juokiantis gaminasi laimės hormonai, kurie sukelia skausmą slopinančią euforiją. 

Juoko terapija taikoma daugybėje užsienio klinikų. Anglijoje netgi įkurta Nacionalinės sveikatos draugijos Juoko klinika, o Amsterdame – Juoko centras. Labiausiai ši terapija padeda vaikams. Kai kurios Amerikos pediatrijos klinikos samdo klounus, kad šie juokintų mažuosius pacientus. Dabar tokia praktika taikoma ir Lietuvoje. Gydytojai teigia, jog tada vaikai sveiksta daug greičiau ir jiems reikia kur kas mažiau skausmą malšinančių medikamentų.

Freepik.com nuotr.

Kai kurie JAV odontologai labai jautrius ir bailius pacientus „pavaišina“ linksminamosiomis juoko dujomis. Įkvėpę „porciją“ šių dujų, žmonės kaipmat atsipalaiduoja ir pralinksmėja. Dantų gręžimas ir kitos nemalonios procedūros jiems atrodydo vieni juokai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje, tokia metodika taikoma ir nėštukėms prieš gimdymą, kaip stresą mažinanti ir skausmą slopinanti priemonė.

Beje, gera nuotaika prie pietų stalo buvo vertinama nuo senų laikų. Per prabangias puotas karalių rūmuose svečius linksmindavo įvairūs artistai ir juokdariai. Didikai vaišindavosi neskubėdami, maloniai besišnekučiuodami su stalo kaimynais. Šiuolaikiniai dietologai turbūt irgi pritartų, kad po sočių pietų smagiai pasijuokus, gerėja medžiagų apykaita bei spartėja virškinimas.