Nerimą kelia vaikų sveikata: daugiau antsvorio, suprastėjusi laikysena ir rega

Nustato mažesniems

„Nerimą kelia tai, kad antsvorį nustatome vis jaunesniame amžiuje. Be to, daugėja jaunesnių paauglių ir vaikų, turinčių didelio laipsnio nutukimą. Anksčiau dėl antsvorio į mus paprastai kreipdavosi 15–16 metų paaugliai, dabar jį neretai nustatome 7–8 metų amžiaus vaikams“, – tendenciją pastebi Santaros klinikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.

Vis dėlto ji įsitikinusi: dėl pastaruoju metu dažniau diagnozuojamo jaunesnių vaikų nutukimo kalta ne tik pandemija. Esą 7–8 m. amžiaus vaikų svoris pradeda augti dėl to, kad tokio amžiaus jie išeina į mokyklą ir suaugusieji nebegali jų kontroliuoti tiek, kiek darželyje, taip pat pasikeičia jų dienos režimas.

„Vaikų anstvorio ir nutukimo atvejų dabar daugiau nustatome dėl to, kad daugiau tėvų kreipiasi į šeimos gydytoją dėl padidėjusios vaikų kūno masės, o šie siunčia į gydytojo dietologo konsultaciją. Anksčiau vyravo klaidinga nuomonė, kad vaikas didelį svorį išaugs. Dabar išaugimo teorija paneigta, todėl šeimos gydytojai, kiti specialistai pradeda aktyviau siųsti tokius vaikus pas gydytojus dietologus“, – teigia pašnekovė.

Didina antsvorio riziką

Nutukimas dėl genetinių ir kitų ligų pasitaiko vos 1–2 proc. visų atvejų. Didžioji dalis tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų yra netinkamos gyvensenos pasekmė.

„Daug šeimų – suaugusiųjų ir vaikų – dabar gyvena itin sėsliai. Vaikai nebeišeina į lauką, nejuda – nugali išmaniosios technologijos. Prisideda ir galimybė nevaržomai užkandžiauti. Tėvai nekreipia dėmesio į tai, koks maistas yra namuose: dažnai juose gausu laisvai prieinamų saldumynų ir saldintų gėrimų“, – J.Parnarauskienės teigimu, šiems sveikatai nepalankiems produktams vaikai paprastai neatsispiria.

Tačiau pagal tinkamo maitinimosi rekomendacijas saldumynai turėtų būti vartojami ne dažniau kaip vieną ar du kartus per savaitę. Medikai primena: prie saldumynų priskiriami ne tik saldainiai, sausainiai, bandelės ir pyragai, bet ir sūreliai, ledai, saldinti jogurtai ir saldūs gėrimai. Visa tai didina antsvorio riziką.

Jei vaikui ar paaugliui nustatomas antsvoris, nutukimas, gydytojas dietologas sudaro gydymo planą. Konsultacijos metu aptariama, kodėl atsirado antsvoris, kas yra taisytina tiek mityboje, tiek gyvensenoje, ir palaipsniui pagal gydytojo sudarytą planą tai bandoma keisti.

„Kiekvienu atveju su vaikais individualiai tariamės, kaip mažinti saldumynų kiekį. Jeigu vaikas labai priklausomas nuo saldumynų, matau, kad bus psichologiškai sunku jų visiškai atsisakyti: iš pradžių sutariame mažinti jų dienos kiekį, o paskui jau bandome ir kai kuriomis savaitės dienomis jų atsisakyti“, – atskirus žingsnius antsvorio mažinimo link mini J.Parnarauskienė.

Gydytojai neslepia: ar pavyks sumažinti saldumynų, užkandžių kiekį, labai priklauso ir nuo tėvų palaikymo. „Jei vaikas ir tėvai motyvuoti, neretai turime sėkmės istoriją, vaikui pavyksta sumažinti kūno masę ir ją išlaikyti. Tačiau mitybą pakeisti sunku, jei vaikas užsispyręs, jei maistas jam teikia psichologinį pasitenkinimą ir valgymas tampa kitų problemų sprendimo būdu. Be to, kartais ir tėvai nemato problemos – būna, kad jie pas mus vaiką atveda tik dėl to, kad atsiunčia šeimos gydytojas, – pastebi Santaros klinikų gydytoja dietologė. – Vaikas savarankiškai maisto raciono nepakeis ir svorio nesumažins. Juk jis nei pats gamina, nei perka maistą. Tai padaryti gali nebent paauglys.“

Anksčiau dėl antsvorio į mus paprastai kreipdavosi 15–16 metų paaugliai, dabar jį neretai nustatome 7–8 metų amžiaus vaikams.

Svarbu nelesioti

Norėdami išlaikyti tinkamą vaikų ir paauglių svorį, pasak J.Parnarauskienės, tėvai su vaikais turėtų paisyti valgymo režimo ir nesudaryti vaikui galimybės nuolat užkandžiauti. Gydytoja dietologė pabrėžia, kad užkandžiavimas ir užkandžio valgymas yra skirtingi dalykai: užkandis (vaisius, daržovė, sūrio gabalėlis ir pan.) turėtų būti valgomas praėjus dviem valandoms nuo kitų valgymų. Užkandžiauti „lesant“ po kąsniuką ar kelis paprastai netinkamo maisto iš viso neturėtų būti.

„Svarbu, kad šeimoje būtų paisoma valgymo kultūros, kad tam būtų skirta vieta prie stalo valgomajame ar virtuvėje, kad būtų valgoma be ekranų. Užkandžiai turi būti valgomi tokiu pačiu būdu“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Taip pat turėtų būti paisoma maisto pasirinkimo piramidės principų: kiekvieną dieną po kelis kartus valgoma daržovių, vaisių, viso grūdo produktų. Baltyminio maisto, tokio kaip mėsa, pieno produktai, žuvis, kiaušiniai, turėtų būti valgoma ne dažniau kaip vieną ar du kartus per dieną.

Tačiau medikai pripažįsta: vien pakeitus mitybą susitvarkyti su antsvoriu nei vaikams, nei suaugusiesiems nepavyks. Būtinas ir fizinis aktyvumas – vaikams reikalingas vidutinio intensyvumo krūvis, t.y. jie turi judėti bent vieną valandą per dieną: bėgioti, greitai eiti, žaisti aktyvius žaidimus, važiuoti dviračiu ir pan.

„Kitas svarbus dalykas koreguojant kūno masę – išgerti pakankamai vandens. Taip pat labai svarbu pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti. Juk neišsimiegojus labiausiai norisi greitai įsisavinamų angliavandenių. Be to, jausdamiesi pavargę nejudame. Išeina užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti“, – užsimena J.Parnarauskienė.

Judumas išlieka sumažėjęs

Klaipėdos vaikų ligoninės (KVL) vaikų chirurgas ortopedas Jonas Baltrūnas, kalbėdamas apie popandeminę vaikų sveikatą, nedramatizuoja situacijos.

Neišauga: pasak J.Parnarauskienės, įsitikinimas, kad vaikas didelį svorį išaugs, yra klaidingas. / Santaros klinikų nuotr.

„Nepasakyčiau, kad padaugėjo ortopedinių patologijų. Tiesa, traumų per karantiną buvo mažiau. Natūralu – judėjome mažiau. Galima sakyti, kad vaikų judumas ir dabar lieka sumažėjęs, tačiau nedarykime iš visų vaikų ligoniukų. Žmogaus laikyseną lemia įgimtoms savybės ir įgytos sąlygos. Ji prastėja tų vaikų, kurie, vaizdžiai tariant, yra „profesionalūs tinginiai“ – didžiąją dienos dalį praleidžia prie ekranų: televizoriaus, kompiuterio ar telefono. Jie mažai juda, o dėl ilgo sėdėjimo prie ekranų pradeda kūprintis. Vis dėlto tėvai turėtų siekti kompromiso: kažkiek laiko vaikas pabuvo kitoje erdvėje, paskui – turi pajudėti, pasimankštinti ar bent prasitampyti. Labai svarbu, kad tėvai kontroliuotų, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų, ir skatintų juos judėti, sportuoti“, – gydytojas pabrėžia, kad judėti svarbu ne tik dėl  laikysenos, bet ir dėl bendros sveikatos būklės.

Jis primena tėvams: tam, kad vaiko stuburas nekryptų ruošiant pamokas, svarbu parinkti patogų, tinkamo aukščio rašomąjį stalą, kėdę ir viską ergonomiškai išdėstyti.

„Sėdint keliai turi būti sulenkti 90 laipsnių kampu, šlaunys ir liemuo – taip pat. Be to, stalo aukštis turi būti toks, kad vaikas, remdamasis alkūnėmis į stalą, galėtų sėdėti tiesiai. Kitu atveju taip išsėdėti tiesiai be atramos ilgesnį laiką nepavyks – žmogus kryps į vieną ar kitą pusę“, – paaiškina KVL atstovas.

Pamatę, kad vaikas kūprinasi, kai kurie tėvai uždeda specialias petnešas – vadinamąjį voriuką. Tačiau J.Baltrūnas jo nerekomenduoja.

„Juokauju, kad tėvai tas petnešas gali taikyti vaikui nebent kaip baudžiamąją priemonę, kai vaikas nesitvarko kambario ar pan., nes, kai jas stipriai užverži, vaikui būna nepatogu, – ironizuoja chirurgas ortopedas. – Vaizdžiai tariant, gali žmogų ir prie sienos prikalti, norėdamas ištiesinti. Tačiau, kai jį nuo tos sienos nuimsi, jis vėl kūprinsis. Nuėmus „voriuką“ – lygiai tas pats. Taigi, jo nauda labai abejotina.“

Tik prižiūrint treneriui

Pasak pašnekovo, išsaugoti taisyklingą laikyseną ir ateityje išvengti stuburo ligų geriausiai padeda kasdienis fizinis aktyvumas. Tėvai esą galėtų rodyti vaikams gražų pavyzdį, į darbą eidami arba važiuodami dviračiu, o ne automobiliu ar autobusu. Tuomet ir vaikai mieliau į mokyklą pėdintų ar riedėtų dviračiu.

„Vaikas negali vien slankioti nuo kompiuterio prie šaldytuvo, nuo namų durų iki tėvų automobilio. Būtų puiku kasdien padaryti 20 min. mankštą. Bent prasitampyti, pasirąžyti, kaip šuo ar katė ryte pasirąžo. Patarimas tėvams: nebūtina versti vaikų mankštintis kartu. Mažiems vaikams mankštelė su tėvais žaidimų forma patiks, tačiau paaugliams – vargu. Čia kaip patarlėje: „Savame kieme pranašas nebūsi.“ Reikia tik sudaryti sąlygas paaugliams mankštintis, sportuoti savarankiškai“, – pataria chirurgas ortopedas.

Pasiteiravus, kurios sporto šakos būreliai naudingiausi, J.Baltrūnas atsako: „Tos, kuri patinka vaikui. Tada jo nereikės raginti, versti – pats noriai sportuos. Tegu vaikas ir dešimt būrelių pakeičia – išbando krepšinį, futbolą, plaukimą, karatė, šokius, bėgimą ar šaudymą, – kad tik rastų patinkančią sporto šaką. Juk jei vaikas noriai, aktyviai sportuos, tai duos rezultatų, jo fizinis parengimas, fizinė būklė pagerės.“

Gydytojas įspėja: jei vaikas ar paauglys nusprendžia lankyti sporto klubą, ten jis turėtų sportuoti tik prižiūrimas trenerio. „Ypač paauglius, kurie siekia labai aukštų sportinių rezultatų (jaunatviškas maksimalizmas) ar nori, kad jų kūnas taptų labai gražus, reikia pakreipti tinkama linkme. Juos turėtų konsultuoti, jiems patarti treneriai. Be to, svarbu nepersūdyti. Nevergaukime gražaus kūno kultui. Judėkime, kad būtume sveiki, o ne tam, kad taptume panašūs į kažkokį modelį“, – ragina J.Baltrūnas.

Svarbu nepersūdyti. Judėkime, kad būtume sveiki, o ne tam, kad taptume panašūs į kažkokį modelį.

Ketvirtadalis – su akiniais

Kauno klinikų Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriaus vadovo docento Arvydo Gelžinio teigimu, kol kas nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar pandemija paveikė vaikų regėjimą: „Azijos šalyse yra atliktos kelios studijos, kurios parodė, kad vaikų sergamumas trumparegyste padidėjo, o jau esantiems trumparegiams liga progresavo sparčiau nei priešpandeminiais metais. Kita vertus, sergamumas trumparegyste ir taip didėjo jau keletą metų iki pandemijos. Europoje atliktų studijų dar trūksta. Tačiau, jei dėl ekranų laiko įtakos trumparegystės atsiradimui dar vyksta ginčai, dauguma tyrėjų sutaria, kad skaitymas ir nepakankamas buvimas lauke susiję su trumparegystės atsiradimu ir progresavimu.“

Pasak docento, galbūt dar ne viskas žinoma apie pandemijos įtaką vaikų regėjimui, tačiau kai kurias išvadas jau galima padaryti.

„Galima teigti, kad pandemija pablogino vaikų regėjimą, tačiau kokios apimties ir kokią įtaką darys ateityje, kol kas dar negalima tiksliai pasakyti“, – teigia gydytojas.

Akiniai vaikams išrašomi dėl trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo, o dominuojančios refrakcijos ydos priklauso nuo vaiko amžiaus. A.Gelžinio žodžiais, mažesniems vaikams dažniau koreguojama toliaregystė ar astigmatizmas, tačiau akiniais tai koreguojama gana retai. Vyresniems vaikams pradeda vystytis trumparegystė, ir sulaukę suaugusiojo amžiaus apie ketvirtadalis jaunuolių nešioja akinius.

Atliekama daug tyrimų

„Dažniausiai vaikai kenčia nuo refrakcijos ydų ar žvairumo, tačiau pasitaiko ir kitų, neretai genetiškai determinuotų susirgimų. Savo kasdieniame darbe dažnai susiduriame su sunkiomis genetinėmis ligomis, sukeliančiomis aklumą ar silpnaregystę, tačiau pas mus atvažiuoja vaikų iš visos Lietuvos, o visoje populiacijoje šios ligos pasitaiko gana retai“, – pastebi A.Gelžinis.

Ribos: A.Gelžinio teigimu, vaikai iki dvejų metų apskritai neturėtų leisti laiko priešais ekraną, kitiems ikimokyklinukams siūloma leisti iki valandos, moksleiviams – iki dviejų valandų per dieną. / Kauno klinikų nuotr.

Jo teigimu, daugiausia iečių medikai sulaužo dėl trumparegystės priežasčių. „Manoma, kad jai atsirasti svarbus genetinis polinkis ir tam tikri aplinkos veiksniai, kurių visų mes iki šiol nežinome. Skaitymas, išsilavinimas apskritai ir nepakankamas buvimas lauke šviesiu paros metu tiesiogiai siejami su trumparegystės atsiradimu ir progresavimu. Atliekama daug tyrimų dėl ekranų įtakos trumparegystės atsiradimui, ir, nors populiaru sakyti, kad telefonai gadina akis, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai kol kas nevienareikšmiški ir prieštaringi“, – užsimena docentas.

Pasak jo, kol galutinių atsakymų nėra, tikslinga riboti prie ekranų leidžiamą laiką. Vaikams iki 2 metų apskritai nerekomenduojama leisti laiko priešais ekraną, vyresniems ikimokyklinio amžiaus vaikams siūloma leisti iki 1 val., mokyklinio amžiaus vaikams – iki 2 val. per dieną.

Pandemija pablogino vaikų regėjimą, tačiau, kokios apimties ir kokią įtaką darys ateityje, kol kas dar negalima tiksliai pasakyti.

„Bet kokiu atveju, siekiant sumažinti trumparegystės pasireiškimo dažnį, rekomenduojama praleisti ne mažiau 2 val. per dieną lauke šviesiu paros metu“, – rekomendaciją primena Kauno klinikų atstovas.

Be to, darbo iš arti (skaitymo, rašymo) metu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams svarbu daryti akių poilsio pertraukėles. Reikėtų vengti skaityti ar rašyti prisikišus (knyga, sąsiuvinis turėtų būti per sulenktos rankos atstumą). Ilgiau skaitant ar rašant kas 20 min. daryti bent 20 sek. pertraukėles, kurių metu reikėtų akis atpalaiduoti žiūrint į tolį.

A.Gelžinis antrina gydytojai dietologei, pabrėždamas mitybos ir poilsio reikšmę vaikų sveikatai.

„Siūloma laikytis visų sveikos mitybos principų ir užtikrinti kokybišką poilsį, vengiant dirbtinės šviesos šaltinių miego metu. Jei jau tėvai pastebi, kad rega sutriko, būtina oftalmologo konsultacija, kurios metu bus sprendžiama dėl priemonių, galinančių lėtinti trumparegystės progresavimą“, – pataria akių gydytojas.

Vėl reikia sveikatos pažymų

Kol COVID-19 pandemijos metu galiojo valstybės lygio ekstremalioji situacija, mokyklos ir vaikų darželiai griežtai nereikalavo vaiko sveikatos pažymų – galiojo supaprastinta tvarka. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai įspėja: rugsėjį vaikai vėl turi turėti galiojančias sveikatos pažymas. Kaip ir anksčiau, reikalaujama šeimos gydytojo ir odontologo pažymos.

„Supaprastinta tvarka dėl sveikatos pažymų galiojo tik ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Ši situacija pasibaigė, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pagerėjo – vaikai vėl turi turėti galiojančias sveikatos pažymas. Yra reikalavimas tiek ikimokyklinio ugdymo, tiek bendrojo ugdymo įstaigoms užtikrinti, kad vaikas, lankantis įstaigą, nustatyta tvarka būtų pasitikrinęs sveikatą“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė.

Reikalavimo, kad rugsėjį tėveliai pateiktų naują vaiko sveikatos pažymą, nėra. Svarbu, kad jos galiojimas nebūtų pasibaigęs.

„Sveikatos pažyma, teikiama ugdymo įstaigoms, galioja vienus metus. Per pandemiją dalis tėvelių atidėjo sveikatos patikrinimus – vaikų sveikatą tikrino spalį, lapkritį ar dar vėliau. Tokiems vaikams rugsėjį naujos pažymos nereikia – jų sveikatos pažyma dar galioja, sveikatą pasitikrinti ir šią pažymą atnaujinti jie gali ir vėliau“, – teigė K.Jokimaitė.

Popierinės sveikatos pažymos ugdymo įstaigos neturi reikalauti – šios pažymos yra pateikiamos elektroniniu būdu.