Pasitelkė pažangų gydymą
Po ilgų metų ieškojimų Ievai Kauno klinikose buvo pritaikytas pažangus imuninį atsaką koreguojantis gydymas ir pasiekta puikių rezultatų.
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema ar neurodermitu, yra lėtinė uždegiminė liga, kurios pagrindiniai simptomai pasireiškia odoje: niežtintis išbėrimas, sausumas, šerpetojimas, paraudimas. Šiandien ši liga vertinama ne vien kaip odos problema – vis dažniau ji apibūdinama kaip sisteminė viso organizmo būklė, susijusi su imuninės sistemos sutrikimais.
„Ligos kilmė – sudėtingas genetinių, aplinkos ir imuninių veiksnių derinys. Vienos priežasties nėra – ją gali išprovokuoti tiek stresas, tiek oro sąlygos, alergenai, cheminiai dirgikliai ar net sezonų kaita. Todėl ir simptomai kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai: vieniems – vaikystėje, kitiems – suaugus“, – aiškina Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. Brigita Gradauskienė.
Ne išimtis ir Ievos atvejis – simptomai jai pasireiškė jau pirmaisiais mėnesiais po gimimo. Kūdikystėje tėvai net bandė užsiūti pižamų rankoves, kad mažylė miegodama nenusikasytų žaizdotos odos. Iki penkerių metų saugiai galėjo valgyti tik duoną, kopūstus ir kefyrą.
„Draugų gimtadieniuose negalėdavau valgyti saldumynų, mama pati kepdavo pyragą, kurį galėčiau valgyti“, – prisimena ji.
Mokykloje kilo naujų iššūkių. Mergaitė kompleksuodavo dėl žaizdų matomose kūno vietose, o paauglystėje, nors galėjo valgyti daugiau maisto produktų, išryškėjo stipri reakcija į įkvepiamus alergenus.
„Nevalgyti tam tikrų produktų jau buvau pratusi, o dėl įkvepiamų alergenų vėl turėjo keistis įpročiai – negalėjau važiuoti į sodybą, kai žydėjo beržai, teko atsisakyti pūkinių patalų“, – sako ji.
Išbandė skirtingus būdus
Per kelis dešimtmečius išbandyta daugybė gydymo būdų: nuo gydytojų paskirtų kremų, šviesos ir druskos terapijos iki specifinės alergenų imunoterapijos (pasireiškus ir kvėpavimo takų alergijai). Tačiau simptomus mažinantį poveikį pavykdavo pasiekti tik trumpam.
Ieva kreipėsi į Kauno klinikas, į B. Gradauskienę, dėl sunkaus atopinio dermatito, kurio simptomai išplito odoje, labai varginantis odos niežėjimas stipriai blogino gyvenimo kokybę.
Tai naujos kartos gydymas, ypač tinkantis ligoniams, sergantiems sunkiomis atopinio dermatito formomis, kuriems įprasti vietiniai ar sisteminiai preparatai neveiksmingi.
„Oda būdavo tokia, jog atrodydavo, kas kas savaitę neriuosi iš savęs kaip gyvatė“, – sako pacientė. Tepamieji medikamentai padėdavo, tačiau jų negalima naudoti nuolat. Geriamieji vaistai dažniausiai būdavo neveiksmingi arba keldavo nepageidaujamų pojūčių.
Literatūros duomenimis, sunkių atopinio dermatito formų paplitimas siekia nuo 0,3 iki 3 proc. Šiais atvejais nepakanka vien vietinio poveikio priemonių – reikalingas sisteminis gydymas, apimantis viso organizmo imuninės sistemos reguliavimą. Nors tradiciškai buvo taikomi sisteminiai gliukokortikoidai ar imunosupresantai (ypač ligai paūmėjus), šių vaistų vartojimą dažnai riboja šalutiniai poveikiai, ribotas efektyvumas ar kontraindikacijos.
„Mūsų pacientei Ievai taip pat buvo pasireiškę nepageidaujamų sisteminio gydymo poveikių ir tai dar labiau ribojo gydymo galimybes“, – pasakoja prof. B. Gradauskienė.
Išbandžius įvairius gydymo metodus, Ievai Kauno klinikose pasiūlytas vienas naujausių sisteminių gydymo būdų – geriamasis Janus kinazės inhibitorius, padedantis efektyviai valdyti uždegiminį procesą odoje. Šie vaistai veikia ląstelės viduje, slopindami specifinius fermentus, atsakingus už uždegimo signalų perdavimą, todėl sumažėja odos paraudimas, niežulys, šerpetojimas ir kiti ligos simptomai.
„Tai naujos kartos gydymas, ypač tinkantis ligoniams, sergantiems sunkiomis atopinio dermatito formomis, kuriems įprasti vietiniai ar sisteminiai preparatai neveiksmingi. Galimybė vartoti vaistus geriamąja forma palengvina gydymą ir padidina jo prieinamumą“, – teigia B. Gradauskienė.
Profesorė pažymi, kad gydymo planas turi būti individualus – tai reiškia ne tik vaistų parinkimą, bet ir bendrą ligos valdymą: gyvenimo būdo korekciją, odos priežiūrą, alergenų ir kitų žalingų aplinkos veiksnių vengimą. Tik visapusis požiūris leidžia pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Greitai pastebėjo pokyčių
Jau po pirmojo gydymo mėnesio moteris pastebėjo pokyčių: „Paliečiau savo veidą ir negalėjau patikėti, kad tai mano oda.“ Ji taip pat pabrėžia, koks palengvėjimas nejausti niežulio – nuolatinio ligos palydovo.
Gydytoja B. Gradauskienė teigia, jog ilgą laiką vyravo klaidinga nuostata, kad su atopiniu dermatitu reikia tiesiog susigyventi. „Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ligos poveikis emocinei sveikatai gali būti net didesnis nei fizinis diskomfortas, kylantis dėl odos pažeidimų. Niežulys, nuolatinis diskomfortas, nepasitikėjimas savimi, socialinė izoliacija – visa tai ypač išryškėja sunkiais, gydymui atspariais atvejais“, – sako profesorė.
Oda būdavo tokia, jog atrodydavo, kad kas savaitę neriuosi iš savęs kaip gyvatė.
„Visada tikėjau, kad medicina juda į priekį. Kitiems ligoniams linkiu nebijoti kreiptis į gydytojus, kalbėtis, ieškoti sprendimų ir nepasiduoti“, – sako gydytojams dėkinga Ieva.
Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje kasmet konsultuojama ir gydoma daugiau nei 6 tūkst. ligonių, sergančių įvairiomis alerginėmis ir imuninėmis ligomis, iš jų – apie 300 pacientų, sergančių įvairiomis atopinio dermatito formomis – nuo lengvų iki itin sunkių. Priklausomai nuo ligos sunkumo, ligoniams taikomi individualizuoti gydymo metodai: nuo vietinių preparatų iki sisteminio ar biologinio gydymo. Čia sudarytos visos galimybės šiuolaikiniam alerginių ir imuninių ligų ištyrimui – nuo pažangios diagnostikos iki kompleksinio gydymo.
Naujausi komentarai