Nematoma liga: hipertenzija išlieka viena pagrindinių mirštamumo priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje

  • Teksto dydis:

Įvertinus duomenis iš daugiau nei 200 tūkst. pacientų apsilankymų pas gydytojus paaiškėjo, kad net 4 iš 10 gyventojų Lietuvoje turi hipertenziją. Vizito metu jiems buvo nustatytas kraujo spaudimas 140/90 mmHg ar dar didesnis. Pasaulinės hipertenzijos dienos proga gydytojai pabrėžia, kad situacija nesikeis, jei žmonės nepradės reguliariai matuotis kraujo spaudimo ir nesiims jo kontrolės.

Nuo hipertenzijos kiekvienais metais miršta daugiau nei 10 mln. žmonių. Šis skaičius net tris kartus viršija mirtis nuo COVID-19 viruso. Nors šiuo metu visos jėgos telkiamos į pandemijos suvaldymą, medikai skatina nepamiršti ir kraujospūdžio kontrolės.

Lietuvos Širdies Asociacijos prezidentė, gydytoja kardiologė, daktarė docentė Sigita Glaveckaitė sako: „Kraujo spaudimo kontrolė vis dar nepakankama tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Maždaug 1 iš 2 gydomų pacientų Europoje kraujo spaudimas išlieka per aukštas, nors tarptautinės hipertenzijos gydymo gairės rekomenduoja normalizuoti kraujo spaudimą per tris pirmus gydymo mėnesius.“

Pagal 2019-2021 m. surinktus daugiau nei 200 tūkst. unikalių pacientų, apsilankiusių pas gydytojus, rezultatus, padidėjęs kraujospūdis nustatytas 40,8 proc. gyventojų. Lietuvoje padidėjusį kraujospūdį turi 45 proc. vyrų ir 39 proc. moterų.

Paskutiniais duomenimis, ši liga dėl pasikeitusių gyvenimo įpročių, sumažėjusio aktyvumo ir nesubalansuotos mitybos jaunėja. Tačiau sudėtingiausia padėtis išlieka 70-80 metų amžiaus grupėje. Tik pusė vyresnių nei 50 metų amžiaus Lietuvos gyventojų neturi padidėjusio kraujo spaudimo.

Dažnas vis dar nežino turintis padidėjusį kraujo spaudimą

Iš beveik 60 tūkst. pacientų, kuriems nebuvo diagnozuota hipertenzija, net 17 proc. nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas apsilankymo pas gydytoją metu. Organizmas prie padidėjusio kraujo spaudimo sugeba prisitaikyti, tačiau tuo metu slėgis į kraujagyslių sieneles ir krūvis širdžiai išlieka padidėjęs ir tai gali privesti prie grėsmingų komplikacijų.

Pagrindinės padidėjusio kraujospūdžio pasekmės – insultas, infarktas, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai bei kitos ligos, kurios gali baigtis neįgalumu ar net mirtimi. Negydomas padidėjęs kraujospūdis didina šių komplikacijų tikimybę, todėl turi būti kontroliuojamas ir gydomas pagal nustatytą gydytojo režimą.

Vienintelis būdas pastebėti hipertenziją – nuolatos matuotis kraujo spaudimą. Tai reikėtų daryti ryte ir vakare. Pagal dabartines gaires, asmenims iki 65 metų kraujospūdis neturėtų būti didesnis nei 130/80 ir ne mažesnis nei 120/70, o nuo 65 metų – ne didesnis nei 140/90.

Vien tik sveikos gyvensenos įpročių nepakanka

Iš pacientų, kuriems buvo diagnozuota arterinė hipertenzija ir paskirtas gydymas, 52 proc. turėjo padidėjusį kraujo spaudimą eilinio apsilankymo pas gydytoją metu. Pasak Lietuvos

širdies asociacijos prezidentės, tokie rezultatai gali būti susiję su neatsakingu pacientų gydymo režimo laikymusi, gydytojų inercija koreguoti gydymą bei vis dar per mažu dėmesiu lėtinėms ligoms nacionalinės sveikatos sistemos lygmenyje.

„Vartojant vaistus taip, kaip paskirta, pacientams patariame matuoti kraujo spaudimą namų sąlygomis ir pateikti 3-7 dienų matavimo rodiklius gydytojui. Pagal paciento atliktus kraujo spaudimo matavimus gydytojas geriau parinks reikiamas vaistų dozes ir bus greičiau pasiektas gydymo tikslas bei išvengta grėsmingų hipertenzijos – šios tyliosios žudikės – komplikacijų“, – sako doc. S. Glaveckaitė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad be paskirto gydymo svarbu laikytis ir sveikos gyvensenos įpročių – sportuoti, sveikai maitintis, mažinti suvartojamą druskos kiekį, atsisakyti žalingų įpročių. Laikantis šių rekomendacijų, kraujospūdį galima kontroliuoti ir išvengti pavojingų jo komplikacijų.

Pagrindinė taisyklė, kurios turėtų laikytis kiekvienas sergantis hipertenzija – vaistus vartoti taip, kaip išrašė gydytojas. Vis dėlto, gydytoja pastebi, kad kuo daugiau tablečių pacientai turi išgerti, tuo mažiau jie yra linkę laikytis paskirto režimo, o dalis išvis nutraukia gydymą.

„Lietuvos gydytojams suteikta galimybė skirti kompensuojamus šiuolaikinius efektyvius vaistus bei jų derinius vienoje tabletėje ne tik pagerina pacientų režimo laikymąsi, bet ir užtikrina greitesnę bei geresnę kraujo spaudimo kontrolę. Todėl tikimės, jog kraujo spaudimo kontrolė Lietuvoje, išliekant palankioms vaistų kompensavimo sąlygoms, ateityje tik gerės“, – sako S. Glaveckaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių