Nelaimės vandenyje: kasmet netenkame vienos klasės mokinių

Vaikus būtina išmokyti plaukti. Tai sąlyga apsaugoti juos nuo nelaimių, kaip ir būtinybė pramogauti blaiviems, nes tėvai, vartojantys alkoholį, tampa mažiau dėmesingi vaikams ir maudydamiesi skęsta patys.

Vaikus būtina išmokyti plaukti. Tai sąlyga apsaugoti juos nuo nelaimių, kaip ir būtinybė pramogauti blaiviems, nes tėvai, vartojantys alkoholį, tampa mažiau dėmesingi vaikams ir maudydamiesi skęsta patys.

Išgelbstimas kas dešimtas

Vasarą maudynės vandenyje yra vienas didžiausių malonumų. Tačiau jau šiemet per vieną karštojo savaitgalio dieną Lietuvoje nuskendo šeši žmonės, pernai per metus – 198.
Skendimų galima išvengti, tačiau iki šiol tai išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Skendimai yra pagrindinė 1–5 metų vaikų mirties priežastis ir antroji pagal dažnumą 1–14 metų vaikų netyčinių traumų mirties priežasčių.

Išgelbstima tik apie 10 proc. skęstančių vaikų – vienas iš dešimties. Jie turi problemų dėl tolesnio vystymosi, be to, gali būti sunkiai sužaloti ar tapti neįgalūs dėl smegenų pažeidimo.
Siekiant atkreipti į tai viso pasaulio visuomenės dėmesį,  birželio 20 d. 17 val. Lietuvos laiku, arba 3 pm GMT Grinvičo laiku, daugelyje šalių vyks akcija "Didžioji pasaulinė plaukimo pamoka".

Jos iniciatoriai – Pasaulio vandens parkų asociacija. Tai renginys, vienijantis viso pasaulio visuomenę vienam tikslui: visiems tuo pačiu laiku dalyvaujant plaukimo pamokoje pranešti, kaip svarbu, kad kiekvienas vaikas mokėtų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje.

Tampa būtina sąlyga

"Vidutiniškai Lietuvoje per metus netenkame net vienos klasės mokinių. Skendimų galima išvengti – moksliškai įrodyta, kad plaukimo pamokos gali sumažinti vaikų skendimo riziką net 88 proc.", – įsitikinusi Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jolita Mackevičiūtė.

Vilniuje 1–3 klasių moksleiviams organizuojama vasaros plaukimo mokyklėlė, kad vaikai ne tik išmoktų plaukti, bet ir saugiai elgtis vandenyje.

Per plaukimo pamokas vaikai bus mokomi išpūsti orą vandenyje, išsitiesti ir atsispyrus nuo sienelės ir gulint ant pilvo arba nugaros slinkti vandens paviršiumi. Galima išmokti tuo pat metu  atlikti sinchroniškus rankų ir kojų judesius, suderintus su kvėpavimu. Dar vaikai mokysis plūduriuoti, atlikti starto šuolį, nerti galva, šokti atbulomis, susirietus ir panašiai.

"Tikimės, kad vieną dieną visuomenė supras, kad mokyti vaikus plaukti yra taip pat gyvybiškai svarbu kaip segėti saugos diržą automobilyje ar dėvėti dviratininko šalmą", – neabejoja visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jolita Mackevičiūtė.

Bus siekiama naujo rekordo

Didžiosios pasaulinės plaukimo pamokos renginyje Lietuva, atstovaujama Vilniaus visuomenės sveikatos biuro ir baseino "Olimpinė pradžia", dalyvaus pirmą kartą.

2013 m. Didžiosios pasaulinės plaukimo pamokos rezultatai buvo puikūs. Joje dalyvavo 32 450 plaukikų iš trylikos skirtingų šalių: JAV, Meksikos, Jungtinių Arabų Emyratų, Jungtinės Karalystės ir kt. Taip buvo pasiektas naujas Guinnesso rekordas, nes 2012 m. pamokoje dalyvavo 24 873 plaukikai.

Didžiosios pasaulinės plaukimo pamokos pagrindinė žinia – pranešti pasauliui ne tik apie naują Guinnesso pasaulio rekordą, bet ir tai, kad plaukimo pamokos gali išsaugoti mūsų ir artimųjų gyvybę. Rengėjai tikisi, kad šiais metais penktus metus iš eilės vyksiančioje Didžiojoje pasaulinėje plaukimo pamokoje dalyvių skaičius bus dar didesnis, apie 50 tūkst.

Nelaimių statistika ir priežastys

2013 m. Lietuvoje nuskendo 198 žmonės, vyrų (dažniausiai skęsta 45–64 m.) 4,5 karto daugiau nei moterų (65 metų ir vyresnės). Mažiausias mirtingumas užfiksuotas vaikų grupėje: 9 berniukai ir 1 mergaitė.

Dažniausiai žmonės skęsta maudydamiesi natūraliuose vandens telkiniuose (56,1 proc.). Apie trečdalis – 29,8 proc. – dėl to, kad įkrito į vandenį.

Daugiausia žmonių – 33 (16,7 proc.) paskendo Kauno apskrityje.  Vilniaus apskrityje – 28 žmonės (14,1 proc.), Klaipėdos apskrityje – 27 žmonės (13,6 proc.).
Pernai buvo išgelbėti 33 skendę žmonės. Dauguma skendusiųjų, kurie pateko į ligoninę, buvo vaikai.

Dažnai suaugę žmonės eina maudytis neblaivūs, neatsargiai elgiasi vandenyje. Alkoholį vartojantys tėvai tampa mažiau dėmesingi vaikams, jie, likę be prižiūros, skęsta.
Laikas, per kurį paskęstama, nuo panikos iki sąmonės netekimo trunka nuo 12 iki 20 sek.

Skęstantys suaugusieji ant vandens gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sek.

Pagalba skęstančiajam ar skendusiajam

Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, nes negali įprastai kvėpuoti, tik chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Gali kosėti, žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti.

Labai svarbu kuo anksčiau skęstantįjį pastebėti ir šauktis aplinkinių pagalbos. Greitąją medicinos pagalbą kvieskite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Tuo pačiu metu apsidairykite – gal rasite kokį nors vandenyje neskęstantį daiktą, kurį galėtumete nusviesti skęstančiajam. Tai gali būti gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę.

Jei neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti jį į nepavojingą vietą. Tačiau taip elkitės tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių.

Ištraukę nukentejusįjį iš vandens, apverskite ji veidu žemyn ir išvalykite jam burną. Jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.

Prieš pradedant gaivinimą, nukentejusįjį būtina paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį. Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro.

Gaivinimo schema: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis.

Paspaudimų gylis vaikams turėtų būti mažiausiai1/3 krūtinės ląstos skersmens, tai yra apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams.

Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 kartų per minutę, bet ne didesnis nei 120 kartų per minutę. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtines ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis, taip, kaip patogiau gaivinančiajam.

Atvykus greitosios medicinines pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentejusiojo gaivinimą perims specialistai.

Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras



NAUJAUSI KOMENTARAI

Olandijoje

Olandijoje portretas
vaikai laiko plaukimo egzaminą, visu rimtumu, kaip matematikos.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių