- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Visuomenė sparčiai senėja ir su amžiumi susijusių susirgimų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Parkinsono liga, daugėja. Nors gydymo šiai ligai nėra, tiksliai diagnozavus, galima sustabdyti jos progresavimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas Arūnas Lukoševičius.
„Visuomenė sparčiai senėja ir su amžiumi susijusių susirgimų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Parkinsono liga, daugėja. Nors gydymo šiai ligai nėra, tiksliai diagnozavus, galima sustabdyti jos progresavimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas Arūnas Lukoševičius. Bendradarbiaudami su medikais, niversiteto mokslininkai kuria efektyvesnę Parkinsono ligos diagnozavimo metodiką.
Ligą diagnozuoti sunku
Šios ligos procesas prasideda tada, kai smegenys nebegali sintezuoti tam tikrų cheminių medžiagų, reikalingų judesiams valdyti, nervinei veiklai vykdyti. Vietoje išnykusių neuronų smegenyse atsiranda tam tikra juodoji medžiaga.
„Diagnozuoti sunku, nes ligos pradžioje žmogus nejaučia jokių simptomų – jam nedreba rankos, jis gyvena visiškai normalų gyvenimą. Tačiau giluminiai tyrimai rodo, jog procesas jau prasidėjęs“, – teigia A. Lukoševičius.
KTU profesorius žavisi gamtos atliktu darbu apsaugoti smegenis – kaukolės kaulai yra labai tvirti, tačiau ir sunkiai praleidžia ultragarso bangas, jas iškraipo. Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai yra vieni iš pionierių, taikančių naują metodą. Jis leidžia, apdorojant sudėtingus ultragarso signalus, gauti gana ryškius juodosios medžiagos vaizdus, kurie padeda medikams anksti diagnozuoti prasidedančią ligą.
Technologijos naujos, problemos senos
„Ultragarsas – pigus, neskausmingas ir neinvazinis tyrimo metodas. Pritaikius mūsų programinę įrangą ir turimas technologijas, galima tikėtis, jog šis metodas ateityje bus plačiai taikomas gydymo įstaigose ankstyvajai Parkinsono ligos diagnostikai“, – teigia A. Lukoševičius.
KTU Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai naujus ligos diagnostikos metodus kuria bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).
„Mes – ne medikai, tyrimų su pacientais patys neatliekame, todėl labai džiaugiamės, turėdami galimybę bendradarbiauti su kolegomis iš medicinos universiteto, vadovaujant profesorei Daivai Rastenytei“, – sako A. Lukoševičius.
Mokslininkas biomedicinos inžineriją lygina su tilteliu, sujungiančiu medicinos ir inžinerinius mokslus. Šiandieniniame pasaulyje technologijos vystosi neišmatuojamu greičiu, tačiau medicininės problemos išlieka senos kaip pasaulis.
„Senėjimas, demencija, Parkinsono liga nepaiso technologijų pažangos – senstant sveikatos sutrikimų grėsmė didėja. Tai – įtampa, kuri verčia mus dirbti, pritaikant sparčiai progresuojančias technologijas sveikatos problemoms spręsti“, – mano KTU Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas.
Taikomieji tyrimai – ne paviršiniai
Biomedicinos inžinerijos institutas yra vienas iš KTU mokslo centrų, įsikūrusių netrukus duris atversiančiame KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje. Instituto vadovas džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis glaudžiau bendradarbiauti tiek su kolegomis, tiek su verslu.
„Labai vertiname universiteto pagalbą, suvedant mus, mokslinius tyrimus atliekančius žmones, su verslo įmonėmis. Išgirstame įdomių minčių, jos leidžia mums kitu rakursu pažvelgti į atliekamą darbą“, – teigia A. Lukoševičius.
Profesoriaus nuomone, tam tikra pusiausvyra tarp vadinamųjų fundamentinių ir taikomųjų arba technologinių tyrimų turi išlikti – ne visos mokslo žinios randa pritaikymą šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau taikomieji tyrimai taip pat negali būti laikomi paviršiniais – spręsdami praktinio pobūdžio klausimus mokslininkai susiduria su teorinėmis problemomis, neretai turi performuluoti koncepciją ir atrasti naujus sprendinius.
Teorijos tampa realiais prototipais
Nauja tyrimų įranga, atvirumas ir galimybės bendradarbiauti, KTU profesoriaus teigimu, jau šiandien Instituto atliekamus tyrimus pakėlė į naują lygmenį.
„Teorinius sprendimus galime įgyvendinti realiais prototipais – turime aparatūrą, kuri leidžia juos pagaminti, išbandyti ir parengti klinikiniams ir eksperimentiniams bandymams“, – pasakoja A. Lukoševičius. Jau artimiausioje ateityje Instituto mokslininkų kurtos technologijos turėtų atrasti kelią į rinką.
Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...