Naujausia vėžio statistika: tik trečdalis vyrų išgirsta ankstyvos ligos diagnozę

Gerosios naujienos

„Stebime gerėjančius susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo rodiklius, kas liudija, jog palengva vejamės geriau vėžį kotroliuojančias šalis, – teigia NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė. – Pavyzdžiui, susirgusių krūties vėžiu moterų penkerių metų išgyvenamumo rodiklis yra 77 proc., o prieš penkerius metus šis rodiklis buvo 71 proc. Kalbame apie moterų gyvybes – 6 proc., atrodytų, nedidelis skaičius, tačiau jis parodo, kad maždaug šimtui moterų yra ne tik išsaugota gyvybė, bet jos, praėjus tiek metų po diagnozės, gali gyventi savo įprastą gyvenimą”.

Pasak I. Vincerževskienės, nepaisant to, kad prostatos vėžys kasmet diagnozuojamas beveik 3 tūkst. vyrų, penkerius metus po diagnozės išgyvena net 97 proc. susirgusiųjų. „2015 m. Vėžio registro duomenimis, su vėžio diagnoze Lietuvoje gyvena 110 tūkst. žmonių – prieš penkerius metus tokių asmenų buvo 88 tūkst., ir 30 tūkst. iš jų su šia diagnoze gyvena dešimt metų ir ilgiau – prieš penkerius metus tokių asmenų buvo 19 tūkst.“ – teigia Vėžio registro vadovė.

Dar viena gera naujiena – mirtingumo nuo vėžio rodikliai Lietuvoje nuo 2008 m. iki 2015 m. mažėjo po 0,8 proc. kasmet. Mirtingumo rodiklis sumažėjo nuo 191 iki 181 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų atitinkamai 2008 m. ir 2015 m.

2015 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 8347 mirtys nuo vėžio. Dažniausia vyrų mirties priežastis buvo plaučių vėžys ir sudarė ketvirtadalį visų vyrų mirčių nuo vėžio. Dažniausia moterų mirties priežastimi išlieka krūties vėžys – 570 mirčių  (15 proc. visų moterų mirčių).

Pažengusių stadijų vėžys dažniau nustatomas vyrams

Išlieka skirtumai tarp lyčių – vyrai onkologinėmis ligomis serga dažniau nei moterys. Dažniausia vyrų vėžio lokalizacija – prostatos vėžys. Šis vėžys sudaro 32 proc. visų naujai nustatomų vėžio atvejų vyrams. 2015 m. diagnozuoti 2967 šios ligos atvejai. 

Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga. 2015 m. diagnozuoti 1638 nauji šio vėžio atvejai ir tai sudarė penktadalį visų moterų onkologinių susirgimų.

Kiti dažniausi vyrų onkologiniai susirgimai buvo plaučių vėžys (1991 atv.) ir skrandžio vėžys (491 atv.), moterų – gimdos kūno (615 atv.) ir gaubtinės žarnos vėžys (454 atv.). Taip pat abiem lytims dažnai buvo nustatomi odos navikai  (vyrams – 823 atv., moterims – 1414 atv.).

Kasmet Lietuvoje diagnozuodami beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis turime šiek tiek aukštesnį sergamumo rodiklį lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, tačiau panašų kaip kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

Moterims pusė visų vėžio atvejų nustatoma ankstyvųjų – pirmos ir antros – stadijų. Vyrams navikai dažniau nustatomi jau pažengusių stadijų ir ankstyvųjų stadijų dalis gerokai mažesnė – tik 35 proc.

Sergamumas vėžiu didėja

„Kasmet Lietuvoje diagnozuodami beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis turime šiek tiek aukštesnį sergamumo rodiklį lyginant su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, tačiau panašų kaip kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. 2015 m. sergamumo vėžiu rodiklis Lietuvoje buvo 609,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, palyginti su 2009 m. – 533,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – sako I. Vincerževskienė.

Sergamumo vėžiu rodiklio kitimo tendencija yra didėjanti – po 0,6 proc. kas metus. Vėžys yra su amžiumi susijusi liga ir daugiau nei pusė visų onkologinių susirgimų Lietuvoje diagnozuojami vyresniems nei 65 metų žmonėms. Pasak I. Vincerževskienės, nors pasaulyje stebimas tam tikrų lokalizacijų vėžio „jaunėjimas“, t.y. vis dažniau tokie onkologiniai susirgimai kaip storosios žarnos vėžys ir inkstų vėžys nustatomi neįprastai jauniems pacientams, tačiau didžiausi sergamumo vėžiu rodikliai stebimi vyriausių (80-84 m. ir vyresnių nei 85 metų) žmonių amžiaus grupėse.

Vėžio statistikos duomenimis remiasi sveikatos politikai

„Patikimi statistiniai duomenys būtini planuojant Lietuvos sveikatos politiką bei dalyvaujant tarptautiniuose projektuose. Vėžio registro pateikiami skaičiai leidžia mums stebėti sergamumo ir mirtingumo dinamiką bei analizuoti pokyčius, identifikuoti nacionalinius sergamumo tam tikrų lokalizacijų vėžiu ypatumus, informuoti visuomenę bei planuoti tikslines finansines investicijas, kurios padėtų gerinti vėžio kontrolę mūsų šalyje“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Prof. S. Jarmalaitė dėkoja visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) ir ragina toliau pildyti pranešimą F90 bei siųsti informaciją Vėžio registrui. „Išsamūs Vėžio registro duomenys – ne tik garantas kryptingai sveikatos politikai, bet ir pagrindas kokybiškiems mokslo darbams“, – sako prof. S. Jarmalaitė.