Naujas medikų baubas – vaikai be vakcinų

Pakartotinai nuo hepatito B skiepyti savo vaiko atvežęs vyras mano, kad vaikus būtina skiepyti ne tik privalomais skiepais, bet ir gydytojų rekomenduojamais. Vyras įsitikinęs, kad seniai pamirštų ligų sugrįžimo galima išvengti tik skiepijantis, todėl reikia ne bijoti, o pasitikėti medikais.

Tokios nuomonės yra ne visi Lietuvos gyventojai. Nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų.

„Tai signalizuoja, kad kai kuriais atvejais galima pereiti į rizikos zoną ir gali sugrįžti kai kurios ligos“, – blogas tendencijas pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytas tyrimas parodė, kad, pvz., tik 47 proc. tėvų skiepijo savo vaikus vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės. Tokio sprendimo nesupranta poliklinikoje sutiktos mamos: „Nuo visko reikia skiepytis, jei tik yra galimybė. Niekas anksčiau mūsų neklausė, ar norime. Užauginau tris vaikus, visi nuo visko skiepyti“, „esu dviejų vaikų mama, esu vienareikšmiškai už skiepus. Rekomenduoju visiems pasitikėti gydytojais“.

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinį skiepijimo kalendorių vaikai skiepijami nuo keturiolikos užkrečiamųjų ligų. Duomenys rodo, kad pernai tik nuo dviejų ligų – hepatito B ir rotaviruso infekcijos – paskiepyta daugiau vaikų, palyginti su 2021 m. Nuo kitų dvylikos užkrečiamųjų ligų paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo.

„Matome pirmuosius tokius atvejus, kai pasikartoję raudonukės atvejai buvo registruoti praėjusių metų gruodžio mėnesį – sirgo suaugęs asmuo, ir šiais metais vasario mėnesį – keturiolikos mėnesių vaikas“, – apie raudonukės atvejus prakalbo NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„Daugelis tėvų galvoja, kad gali vaikai persirgti lengvomis formomis, tačiau nežinia, ar ta lengva forma bus tavo vaikui. Jeigu tai nelengva forma – kas tada?“ – retoriškai klausė Slaugytojų sąjungos viceprezidentė Aistė Raulušaitienė.

Daugelis tėvų galvoja, kad gali vaikai persirgti lengvomis formomis, tačiau nežinia, ar ta lengva forma bus tavo vaikui.

Gyventojų apklausa apie nesiskiepijimo priežastis parodė, kad daugelis tėvų bijo galimo šalutinio poveikio. Taip pat nemaža dalis tikina, kad jiems trūksta išsamios informacijos apie vakcinas. Medikai išskiria ir dar vieną itin dažną nesiskiepijimo priežastį.

„Galvoja, kad ligos suvaldytos ir infekcijos nebekelia pavojaus. Tačiau jeigu prisiminsime – prieš dešimt metų buvo tymų protrūkis“, – priminė VU ligoninės Santaros klinikų gydytojas Kazys Simanauskas.

„Nereikia pamiršti, kad yra šalių, kur karo zonos, ten virusas gyvybingas. Galimas įvežimo atvejis, todėl yra skiepijami vaikai“, – paaiškino D. Razmuvienė.

A. Dulkys pabrėžė, kad skiepijimosi masto mažėjimo nereikėtų sieti su COVID-19 pandemija: „Tendencijos, skaičiai, dinamika mažiausia pastaruosius dešimt metų. Pandemija tikrai nėra pagrindinė priežastis.“

Skiepijimosi mastai prasti visose šalies savivaldybėse. Nė vienoje nėra pasiektas reikalingas 95 proc. lygis, o kai kuriose jis net ir žemesnis nei 80 proc.

„Didžiausiose apskrityse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – skiepijimo skaičiai kai kur žymiai nukritę“, – sakė D. Razmuvienė.

Žadama imtis priemonių.

„Norime sukurti skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų platformą, kurioje bus skelbiama visa informacija, susijusi su skiepais, gyventojai galės užduoti klausimų, bus vaizdo paskaitų“, – pristatė Visuomenės sveikatos departamento atstovė Ginreta Megelinskienė.

Ministerija tikina, kad vaikų vakcinacija mažėja visoje Europoje.