Mokslas patvirtino – fizinis aktyvumas yra raktas į ilgesnį gyvenimą

Valanda vaikščiojimo – ilgesnis gyvenimas

Griffitho universiteto (Australija) tyrėjai nustatė, kad fizinio aktyvumo padidinimas gali reikšmingai pailginti gyvenimo trukmę, ypač jei įprastai nesate fiziškai aktyvus.

Neaktyviems žmonėms užtenka vos valandos pasivaikščiojimo, kad savo gyvenimą prailgintų daugmaž šešiomis valandomis. Pasak tyrimo vadovo, prof. dr. Lennerto Veermano, mažiausiai aktyvi visuomenės dalis turi daugiau potencialo prailginti savo gyvenimą.

„Jei esate labai fiziškai aktyvus, papildoma pasivaikščiojimo valanda jums nepadarys didelio poveikio, kadangi sportuodamas jau maksimizavote aktyvaus gyvenimo būdo privalumus. Tačiau mažai aktyvūs žmonės gali gana lengvai pasiilginti gyvenimą. Jeigu jums daugiau nei keturiasdešimt ir nesate fiziškai aktyvus, į savo kasdienybę įtraukęs daugiau judėjimo galite gyvenimą prailginti nuo penkerių iki vienuolikos metų. Galima užsiimti bet kokia jums artima judria veikla, svarbu, kad ji prilygtų trims valandoms greito ėjimo “, – sako jis.

Galima užsiimti bet kokia jums artima judria veikla, svarbu, kad ji prilygtų trims valandoms greito ėjimo.

Kenkia labiau nei rūkymas

Tyrimo metu nustatyta, kad aktyvūs žmonės net 73 proc. mažiau rizikuoja ankstyva mirtimi už neaktyvius bendruomenės narius. Pasak mokslininkų, mažas fizinis aktyvumas gali būti sveikatai pavojingesnis netgi už rūkymą. Ankstesnis tyrimas apskaičiavo, kad kiekviena surūkyta cigaretė iš rūkančiojo gyvenimo trukmės gali atimti po 11 minučių. Tuo tarpu aktyvus gyvenimo būdas gali turėti svarbų prevencinį poveikį nuo širdies ligų, insulto, tam tikrų vėžio formų ir lėtinių ligų.

Prof. dr. L. Veermanas pastebi, kad fizinio aktyvumo gebėjimas pagerinti sveikatą ir prailginti gyvenimą yra nepelnytai nuvertinamas. Vis dėlto, jis gali tapti galingu įrankiu, norint perpus sumažinti savo ankstyvos mirties riziką.

Tyrimą atlikę mokslininkai siūlo investuoti į fizinio aktyvumo propagavimą ir aplinkos, kurioje būtų lengva aktyviai judėti, sukūrimą. Pasak jų, verta miestus labiau pritaikyti vaikščiojimui pėsčiomis ir važiavimui dviračiu, taip pat palengvinti naudojimąsi viešuoju transportu. Tokiu būdu ne tik pailgintume savo gyvenimo trukmę, bet ir sumažintume sveikatos priežiūros sistemai tenkantį krūvį bei padėtume aplinkai.