- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visiems puikiai žinoma, kad tiek vyro, tiek moters savijauta ir sveikata labai daug priklauso nuo fizinio aktyvumo bei mitybos, tai yra, kokių medžiagų gauna organizmas. Tiesa, dėl fiziologinių priežasčių abiejų lyčių mitybos poreikiai skiriasi.
Sveikatos ir medicinos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ Santaros klinikų mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo poskyrio vyresnioji gydytoja dietologė Edita Gavelienė dalinosi, jog svarbu ir verta atkreipti dėmesį į individualias gyvenimo aplinkybes.
„Kalbant apie maitinimosi rekomendacijas vyrams ir moterimis, jei patikrintume sveikatai palankias pasaulines maitinimosi rekomendacijas, nerastume išskyrimo pagal lytį. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tos rekomendacijos yra bendrinės ir kai mes kalbame apie konkretų žmogų, vyrams ir moterimis yra rekomenduojami atskiri maisto medžiagų kiekiai“, – dalinosi dietologė.
Pasak E. Gavelienės, baltymų, riebalų, angliavandenių, kalorijų procentas vyrų ir moterų dienos normoje ženkliai nesiskiria, tačiau nesutampa kai kurių atskirų vitaminų, mineralinių medžiagų normos.
Gamtos taip sukurta, kad moterų organizmo poreikis tam tikroms medžiagoms tampa didesnis skirtingais gyvenimo tarpsniais. Tuomet tinkamai subalansuota mityba gali palengvinti, pavyzdžiui, menstruacijų ar menopauzės sukeliamus nepageidaujamus simptomus.
Mokslininkai nuolat ieško, kaip padėti moterims įvairiais amžiaus tarpsniais.
„Maistines medžiagas, kurios yra būtinos moterims ir užtikrinančios puikią gyvenimo kokybę – pakankamą energijos kiekį, odos grožį, jėgų turėjimą menstruacijų periodu – galima koreguoti ir užtikrinti subalansuotai maitinantis, o kartais reikia neužmiršti savo mitybą praturtinti ir papildais“, – kalbėjo gydytoja E. Gavelienė.
Vaistininkė Teresė Stonkienė dalinosi, kad nors vidutiniškai moterims dėl fiziologinių ypatybių rekomenduojamas mažesnis kalorijų kiekis, visgi jų organizmui dėl tų pačių savybių daugeliu atveju reikalinga gausesnė maistinių medžiagų įvairovė. T. Stonkienė pasakojo ir apie neseniai atliktą tyrimą.
„Mokslininkai nuolat ieško, kaip padėti moterims įvairiais amžiaus tarpsniais. Visai neseniai Lietuvoje buvo atliktas Wellwoman efektyvumo tyrimas, kuriame dalyvavo 100 moterų. Po trijų tyrimo mėnesių paaiškėjo, kad papildant savo mitybą moterims subalansuotu vitaminų ir mineralų kompleksu su agurklių ir nakvišų aliejais, teigiamą poveikį savijautai pastebėjo net 98 % tyrime dalyvavusių moterų. Jos teigė, jog jaučiasi energingesnės, sumažėjo arba išnyko nuovargis bei mieguistumas“, – pasakojo T. Stonkienė.
Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį ir į būtiniausias maisto medžiagas, kurios padeda ne tik puoselėti odą, užtikrinti kasdieninius energijos poreikius, bet ir lengviau išgyventi kritines menstruacijų dienas.
„Tokios maistinės medžiagos, kaip B grupės vitaminai, yra labai svarbūs ir energijai, ir menstruacijų periodu tam, kad moterys galėtų šį periodą ramiai išgyventi. Taip pat tai yra svarbu ir odos grožiui. Visas B grupės vitaminų kompleksas: B1, B6, B12 bei kiti, turėtų būti gaunami pirmiausia su maistu – tai tamsiais žalios spalvos daržovės, viso grūdo produktai, mėsa, ankštinės daržovės – kuo daugiau spalvų, kuo įvairiau, tuo B grupės vitaminų gausime daugiau“, – dalinosi gyd. E. Gavelienė.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad ypač daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų yra spalvotuose augaliniuose maisto produktuose. Spalvos – tai vienas iš maistingumo požymių. Tačiau tiesa ir tai, kad jų teigiamą poveikį gali blokuoti žalingi įpročiai.
„Rūkymas gali silpninti ir maistinių medžiagų įsisavinimą, taip pat gali būti susijęs ir su tos pačios geležies, kai kurių kitų mineralinių medžiagų įsisavinimo slopinimu. Taip pat manau, jog žalingas įprotis yra nesportuoti. Reguliarus fizinis aktyvumas turėtų būti kiekvienos moters gyvenime, tai yra sveikatos garantas. Fizinis krūvis padeda sureguliuoti maitinimąsi ir taip gauti visas reikalingas maistines medžiagas, taip pat pagerina nuotaiką“, – dalinosi gydytoja.
Trenerė, kineziterapeutė Vaiva Nepaitė-Stabingė laidoje pasakojo, kad fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių ilgalaikę sveikatą.
„Sportas yra kaip higiena: mes valomės dantis, geriame vandenį, taip pat turėtume ir sportuoti. Aktyvus gyvenimo būdas turi įtakos kraujotakai, limfai, nuotaikai, prisitaikymui prie įvairių gyvenimiškų situacijų. Reikia bėgti, lipti, jeigu gali – ir kopti. Sporto įvairovė skatina neuroplastiškumą“, – dalinosi kineziterapeutė.
Neuroplastika yra neuronų tinklai smegenyse, kurie reaguodami į naują patirtį ir informaciją, gali keisti žmogaus įpročius.
Reguliarus fizinis aktyvumas turėtų būti kiekvienos moters gyvenime, tai yra sveikatos garantas.
Mokslininkai įrodė, kad bet kokio amžiaus smegenys sugeba gaminti naujus neuronus. Jų dėka galime išmokti naujų įpročių, pagerinti emocinę sveikatą bei greičiau atsigauti po trauminių ligų.
„Sportas skatina prisitaikymą, atitolina senatvinę demenciją. Mokslininkų įrodyta, jog fizinis aktyvumas turi įtakos ir Alzheimerio ligos tendencijos mažėjimui. Kuo įvairesnes sportas šakas renkamės, tuo mūsų neuroplastiškumas didėja. Ypač toks sportas, kuris mums yra netikėtas arba naujas – akrobatika ar oro joga – žmogui yra labai naudingas, nes tai ypatingai stipriai sužadina neuroplastiškumo didėjimą“, – pasakojo Vaiva Nepaitė-Stabingė.
Trenerė dalinosi, jog oro joga susižavėjo prieš aštuonerius metus viešėdama Amerikoje. Ten baigė mokslus, o grįžusi į Lietuvą įkūrė oro jogos studiją Vilniuje.
„Tai labai moteriškas užsiėmimas – juosta yra švelni, su ja galima ir dirbti, ir medituoti, joje galima netgi miegoti, o vaikai gali su ja žaisti. Tuo pačiu galima juostą naudoti kaip treniruoklį visoms raumenų grupėms. Tad oro joga gali būti labai plati: nuo meditacijos iki sportinės ir akrobatinės jogos“, – kalbėjo kineziterapeutė.
Oro joga padeda sutvirtinti visus organizmo raumenis, ypač pečių juostos ir rankų. Atliekama daug tempimo pratimų, kabama žemyn galva ir medituojama. Tai laikas tik sau ir savo kūnui.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 valandą per TV8.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...