Neatmeta, nes nekoroduoja
„Apie dan tų pro te za vi mą imp lan tais su kur ta daug mi tų, ir juos pla ti na ne tik pa cien tai, bet ne re tai ir ko le gos“, – ap gai les tau ja gy dy to jas odon to lo gas G.Ja nu žis.
Vienas tokių mi tų – tei gi nys, kad dan ties imp lan tas yra sve tim kū nis, to dėl žmo gaus or ga niz mas lin kęs jį at mes ti. Ta čiau tai tei gian tie ji ne ži no, koks yra mū sų or ga niz mas. Į kai ku riuos sve tim kū nius jis re gauo ja itin pa lan kiai, juos prii ma be jo kios reak ci jos. To kie yra imp lan tai, nes jie pa ga min ti iš bio to le ran tiš kų me džia gų.
„Vie na šių me džia gų sa vy bių yra ta, kad jos ne ko ro duo ja – nea ti duo da sa vo da le lių į krau ją, ki tus au di nius. Dėl to or ga niz mas jų ne lai ko sve tim kū niais“, – aiš ki na moks lų dak ta ras G.Ja nu žis.
Jis tikina, kad dantų imp lan ta ci jo je aler gi nių reak ci jų ne pas te bė ta, ir pri du ria, kad aler gi ją žmo nėms ga li su kel ti tiek or ga ni nės, tiek ir neor ga ni nės me džia gos.
Ligos ne visuomet trukdo
Netiesa, kad implantaciją ga li ma at lik ti tik vi siš kai svei kiems žmo nėms. To kių tarp mū sų yra vos vie nas ki tas.
„Yra daug ligų, ku rias su ge ba me val dy ti, kont ro liuo ti. Pa vyz džiui, cuk ri nis dia be tas, šir dies ir krau ja gys lių li gos bei dar daug ki tų la bai pa pli tu sios, ir tu ri me daug pa cien tų, ser gan čių jo mis. Prieš im da mie si at kur ti kram ty mo funk ci ją, ana li zuo ja me, kaip li go nis jau čia si, kont ro liuo ja ir val do li gą, ar nė ra de kom pen suo tas“, – aiš ki na odon to lo gi jos kli ni kos va do vas G.Ja nu žis.
Taip pasakytina ir apie sergančiuo sius on ko lo gi nė mis li go mis. Jiems imp lan ta ci ja vi siš kai ne pa vo jin ga, juo lab kad, pa vyz džiui, dėl li gos pa ša lin ta apa ti nio žan di kau lio da lis re konst ruo ja ma ti ta ni nė mis plokš tė mis.
„Tai nie kuo ne si ski ria nuo imp lan to, – pa brė žia G.Ja nu žis. – Svar bu at kreip ti dė me sį į on ko lo gi niam li go niui tai ko mą che mo te ra pi ją, spin du li nį gy dy mą. To kiais at ve jais rei kia priim ti ra cio na lius spren di mus.“
Net osteoporozė ne truk do dan tų imp lan tui pri gy ti. Dėl pa sta ro sios li gos lū žus šlau ni kau lio kak le liui li go niams imp lan tuo ja mi ti ta ni niai klu bo są na rio en dop ro te zai ir žmo gus vėl gy ve na vi sa ver tį gy ve ni mą.
„Kol žmo gus gy vas, kol vyks ta re ge ne ra ci niai pro ce sai, tol tai įma no ma, nes nuo lat at si nau ji na mū sų oda, vi si ki ti au di niai, kau lai – taip pat“, – apie imp lan tų in teg ra ci ją į or ga niz mą aiš ki na moks lų dak ta ras G.Ja nu žis.
Kaulą ga li priau gin ti
Dantims protezuoti iš Pri va lo mo jo svei ka tos drau di mo fon do biu dže to nu sta ty ta su ma ski ria ma tik pen si nin kams ir vai kams iki 18 me tų bei neį ga lie siems. Li go nių ka sos ga li kom pen suo ti dan tų gy dy mą imp lan tais ir ta da, kai nu sta to ma apa ti nio žan di kau lio reikš min ga at ro fi ja, ir iši ma mas pro te zas ne si lai ko.
„Jei trūks ta kau lo, sten gia mės nau do ti bio lo gi nius me to dus, o ne che mi nius. Vie nas to kių – kau lo priau gi ni mas. Mes tai su ge ba me“, – džiau gia si G.Ja nu žio kli ni kos va do vas.
Už che mi nius kau lų pa kai ta lus daug pra na šes ni transp lan ta tai, kai pai ma ma da lis kau lo iš pa ties li go nio ar ba iš kau lų ban ko. Ja me sau go mi mi ru sių do no rų kau lai ir iš jų pa ga min ti pro duk tai. Tai, ti ki na G.Ja nu žis, yra sau gu, nes nau do ja mos tik mi ne ra li nės me džia gos kar ka sas.
„Jau ke le ri me tai kau lui at kur ti tai ko me nau jau sią me to dą – transp lan ta tus, ku riuos ga mi na me pa tys iš pa cien to krau jo. Juos nau do ja me ir minkš tųjų au di nių re konst ruk ci jai, ne tgi vei dui at jau nin ti. Iš krau jo pa ga mi na me se ru mą – na tū ra lų pre pa ra tą, ku ris su grą ži na vei dui šiek tiek jau nys tės. Tai ne bo tu li nas ir ne hia lu ro no rūgš tis, ku rie blo kuo ja vei do ner vi nius im pul sus, ir rau me nys su stings ta“, – aiš ki na gy dy to jas G.Ja nu žis.
Serumas suaktyvina ląs te lių at si nau ji ni mą. Tai tin ka ir kau lo, ir minkš tų jų au di nių – rau me nų ląs te lėms.
Žmo gaus or ga niz me nuo lat vyks ta kai ta: vie nos ląs te lės su nyks ta, jų vie tą uži ma ki tos. Bė gant me tams ši pu siaus vy ra su trin ka, nes lė tė ja nyks tan čio au di nio at si kū ri mas.
„Pa nau do jant krau jo plaz mą efek tas vei de iš ryš kė ja po tri jų pro ce dū rų. Kau las re ge ne ruo ja si dar grei čiau“, – nau ju me to du džiau gia si Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to Vei do ir žan di kau lių chi rur gi jos kli ni ko je dir ban tis G.Ja nu žis.
Per valandą – ble fas
Yra galvojama, kad, kramtymo funkciją at kū rus imp lan tais, jais rū pin tis ne be rei kės. Tai dar vie nas mi tas.
Daž niau siai dan tų ne ten ka ma to dėl, kad jais ne si rū pi ni ma, ne si lai ko ma bur nos hi gie nos. To rei kia ir po imp lan ta ci jos, nes kiek vie nas žmo gus sens ta, dan te nos tam pa neats pa rios in fek ci joms, iš si vys to už de gi mas. Imp lan tai į tai rea guo ja, jiems tai ken kia.
„Imp lan ta ci ja yra sėk min ga ne ta da, kai imp lan tas pri gi jo, o ta da, kai jis funk cio nuo ja bent pen ke rius me tus“, – pa ste bi gy dy to jas G.Ja nu žis.
Jis pripažįs ta, kad imp lan tas ga li ne pri gy ti dėl dau gy bės prie žas čių. Pag rin di nės sie ja mos su imp lan ta ci jos pro ce dū ra, pa čiu imp lan tu ar pa cien to hi gie ni niais įpro čiais, gy ven se na, li go mis. La bai nei gia mą įta ką da ro rū ky mas. Ni ko ti nas spaz muo ja po imp lan ta ci jos be si for muo jan čias krau ja gys les, o tai la bai ken kia.
Gydytojas G.Janužis kri ti kuo ja rek la mą, kai skel bia ma, kad nau jus dan tis ga li ma tu rė ti per va lan dą. Ko ne tiek lai ko už trun ka pir mo ji kon sul ta ci ja, kai ap žiū ri ma pa cien to bur na, dan tys, ap ta ria mas pro te za vi mo bū das, ne kal bant apie imp lan to os teoin teg ra ci ją ir ki tą bū ti ną lai ką.
„Kad ir kaip bū tų pri tai ky tas imp lan to pa vir šius pri gy ti, pro ce so ne pag rei tin si, kaip ne pag rei tin si nėš tu mo, ar ba, gi mus anks tu kui, tu rė si rū pes čių“, – pa ly gi na G.Ja nu žis.
Apie garantiją
Dar vienas mitų – ga ran ti ja vi sam gy ve ni mui.
„Ar gy dy to jas pul mo no lo gas, iš gy dęs pa cien tą nuo plau čių už de gi mo, ga li ga ran tuo ti, kad šia li ga jis dau giau nie ka da ne be su sirgs?“ – iro ni zuo ja gy dy to jas odon to lo gas G.Ja nu žis.
Jo klinikos medikai pacientų dan tų būk lę po pro te za vi mo ste bi me tus. Kai vis kas ge rai, ga ran tuo ja, kad, lai kan tis dan tų ir bur nos prie žiū ros tai syk lių, pen ke rius me tus ga li ma bū ti ra miems. Ir tai – tik dėl imp lan to.
„Jei iš si vys tys bur nos ert mės už de gi mas, krau juos dan te nos, (dėl to dan tų ne ten ka ma), ga li ma pra ras ti ir imp lan tą, – nuo pa cien tų nie ko ne sle pia G.Ja nu žis. – Imp lan tas bus ge ras, bet ne be gy vens pa cien to or ga niz me, ku ris jį iš stums.“
G.Janužio odon to lo gi jos kli ni ko je nau do ja mi dau gy bės ga min to jų imp lan tai: skir tin gų me džia gų, di zai no, pa vir šiaus. Ko kį pa si rink ti, ap ta ria ma su pa cien tu, iš klau sius jo no rus ir lū kes čius bei išaiš ki nus vi sas ga li my bes ir pa da ri nius.
Odontologų pa cien tams, anot moks lų dak ta ro G.Ja nu žio, la bai ken kia imp lan tų rek la ma.
„Atei na žmo gus ir sa ko: man rei kia bū tent to kio imp lan to. Daž niau siai pra šo pla čiau siai rek la muo ja mų. Ta čiau žmo gus ne ga li tu rė ti kom pe ten ci jos ver tin ti šį spe ci fi nį ga mi nį, ku rį bū ti na pa rink ti ir pri tai ky ti la bai at sa kin gai“, – pa brė žia G.Ja nu žis.
Naujausi komentarai