Ekspertas: tik dabar pamatėme tikrąją epidemijos kainą

Statistikos departamentui nuo ketvirtadienio pradėjus skelbti daugiau duomenų, susijusių su COVID-19 mirtimis, pasimatė tikrasis jų mastas, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Kaip pavyzdį, išskirtinį pavyzdį, norėčiau išskirti perteklinių mirčių klausimą, kuris dabar galės būti vertinamas pasitelkiant naujus rodiklius“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

Ketvirtadienio duomenimis, žmonių, kurių pagrindinė diagnozė buvo COVID-19, iki šiol mirė 3 013. Pridėjus prie šių mirčių visas, kai žmonės mirė turėdami COVID-19 diagnozę, bendras skaičius siekia 5 192 mirčių.

Tuo tarpu prie jų pridėjus visus likusius žmones, kurie mirė per 28 dienas po COVID-19 diagnozės nuo bet kokių ne išorinių mirties priežasčių, mirčių skaičius siekia 5 840.

„Būtent ta mūsų pakeista metodika, ji iš tikrųjų išplėtė tą mirties reiškinio sampratą ir taip, galima pagal tą metodą daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota ta liga“, – sakė ministras.

Lietuvos statistikos departamento vadovės Jūratės Petrauskienės teigimu, departamentas tris mirčių apibrėžimus įvedė norėdamas išsamiau pateikti šiuos rodiklius.

Departamento duomenų analitikas Jonas Bačelis sakė, jog pirmasis iš trijų skelbiamų skaičių, nepasikeitė, jis skaičiuojamas pagal siauriausią mirčių nuo COVID-19 apibrėžimą. Kiti du skaičiai vienas kitą apima.

„Paskutinis, jis yra įdomiausias, jis yra palyginamas su, pavyzdžiui, Jungtine Karalyste: jeigu žmogui buvo diagnozuota COVID-19 liga ir jeigu tas žmogus mirė per 28 dienas nuo tos diagnozės, ši mirtis bus klasifikuojama kaip COVID-19 mirtis“, – sakė analitikas.

Jis pabrėžė, kad į šią statistiką nepatenka atvejai, kai žmonės miršta dėl išorinių priežasčių, pavyzdžiui, smurtine mirtimi.

Matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, dalyvaujantis valstybės vadovų ekspertų grupėse dėl COVID-19 valdymo, feisbuke pastebėjo, kad ši nauja statistika paaiškina praktiškai visas perteklines mirtis.

„Taigi ne karantinas žudo žmones, o COVID-19. Kas galėjo pagalvoti. Dinamika irgi aiškiai rodo, kad būtent įvesti apribojimai prisidėjo prie mirčių mažėjimo. Gaila, kad tik dabar pamatėme tikrąją epidemijos kainą“, – rašė jis.

Anksčiau Statistikos departamentas skelbė, kad pernai Lietuvoje mirė 13 proc. arba 5,1 tūkst. žmonių daugiau žmonių negu 2019 metais.

Tai buvo didžiausias mirčių padidėjimas per metus nuo 1990-ųjų.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kaip gali Lietuva susitvrkyti su didelėmis problemomis,kai mažoje šalyje galybė klerkų,institucijų,21a kompiuteriais,milijoninėmis programėlėmis nesugeba paprasto dalyko,suskaičiuoti mirusius ,Aiškai per daug klerkų,valdininkų ir kitų tarpininkų priveista,nes jie vistiek nesugeba savo prigalvoto darbo atlikti viską suvertė šeimos gydytojui,,Dabar priereikė viso ststistikos departamento ir aukštosios matematikos,kur Zemlys irgi visas mirtis nurašė coronai,kaip perteklines ,O kur skaičiai nuo kitų ligų? Negi dabar oficialiai paskelbįė,kad yra tik viena liga ,o kitos buvo negydomas,arba buvo nesavalaikis gydymas.

Cha

Cha portretas
Kuo gudresnis"ekspertas" tuo sudėtingesnis skaičiavimo metodas. Toks vaizdas,kad nesugeba 2+2 suskaičiuoti! Kiek serga, kiek pasveiko ir kiek mirė būtent nuo covido, o ne su covidu. Su net penktokas ir tas sugebėtų suskaičiuoti.

aa

aa portretas
o jeigu po dvieju savaiciu persirgusi masina nutrenks irgi priezastis covid?
VISI KOMENTARAI 20
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių