Senėjimas – natūralus fiziologinis procesas. Bėgant metams, žmogaus organizme vykstantys įvairūs pokyčiai, susiję su lytinių hormonų mažėjimu, pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, o vyrams – andropauze.

Šias vadovėlines žinias pirmąkart išgirstame dar mokykloje. Vėliau apie varginančias organizmo permainas sužinome iš savo tėvų. Kuo arčiau pauzės amžius, tuo įkyresnė atrodo ir įvairių jai įveikti skirtų maisto papildų reklama. Kaskart ją išvydus norisi perjungti televizijos kanalą – taip nesąmoningai tikimės išvengti ir pačios mistifikuotos pauzės. Deja, ji neišvengiama, tačiau nėra neįveikiama. Ypač, jei pasitinki ją pasirūpinęs puikiu ginklų arsenalu – žiniomis apie tai, kas ir kodėl vyksta su mūsų kūnais ir kaip gyventi, kad pauzė taptų ne pabaiga, bet nauja pradžia.

Kai pedagogę Vytę Markevičienę pradėjo dažnai pilti karštis, tapo dirglesnė nei paprastai, ji neskubėjo registruotis pas akušerį-ginekologą. Ar verta? Juk tai – klasikiniai menopauzės požymiai, o ši – neišvengiama.

Į organizmo permainas moteris pažvelgė kitaip, pastebėjusi, kad pradėjo blogėti atmintis, ėmė dažnai keistis nuotaika, užklupdavo net panikos priepuoliai. „Jaučiausi labai keistai, nesupratau, kas su manimi darosi. Pradėjo daugėti nesusipratimų darbe, buityje. Žmonės ėmė į mane kitaip žiūrėti“, – apie nemalonius virsmus pasakojo 51 metų pedagogė.

Šiandien V.Markevičienė prisipažįsta net bijanti pagalvoti, kuo viskas būtų pasibaigę, jei dukra nebūtų jos nuvedusi pas medikus. „Nė neįtariau, kad šios mano problemos – dėl klimakso“, – nusistebėjo pašnekovė.

Moteris prisipažino: iš pradžių ji gėdijosi kam nors pasakoti apie savo išgyvenimus ir virsmus.

„Išvengti klimakso negalavimų moterims nepadėsiu, bet gal bent galėsiu susivokti, kokios gali būti jų priežastys, kad nereikia kęsti vienoms, kad galima rasti pagalbą. Nežinomybė yra labai baisi. Tuo įsitikinau savo kailiu“, – atsidusoV.Markevičienė.

Gali trikti mąstymas

Gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Aleknonienė menopauzę prilygino revoliucijai organizme. „Dėl lytinių hormonų pusiausvyros sutrikimo keičiasi viso organizmo veikla. Todėl nenuostabu, kad pasikeičia ir moters savijauta“, – kalbėjo medikė.

Anot jos, karščio bangos, gausus prakaitavimas, staiga paraustantis veidas, kaklas – visa tai dėl estrogenų trūkumo sutrikusių organizmo termoreguliacijos procesų.

„Dar vienas labai varginantis dalykas – dirglumas, energijos stygius, atsiradęs poreikis dažnai šlapintis, kartojasi šlapimo pūslės uždegimai“, – gydytojai pritarė jos pacientė V.Markevičienė.

Menopauzė pakeičia ne tik moters savijautą, bet ir apskritai sveikatą. „Antai viena pacientė dėl nuo menopauzės atsiradusių galvos skausmų net alpdavo“, – pasakojo akušerė-ginekologė. Ne vienai jos gydytai moteriai labai padidėjo bendras cholesterolio kiekis kraujyje, suaktyvėjo aterosklerozė – padidėjo tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Per menopauzę net gali imti trikti mąstymas, vystytis silpnaprotystė, padidėja galimybė susirgti galvos smegenų insultu, pastebėjo medikė.

Gąsdina raukšlės

Ne paslaptis, kad moteris klimaksas gąsdina ne tik dėl savijautos, sveikatos pokyčių, bet ir poveikio išvaizdai.
Dėl estrogenų stokos oda raukšlėjasi oda, sausėja, plonėja, kartu mažėja ir krūtinės stangrumas. Ne viena moteris, prasidėjus klimaksui, pastebi, kad ima sparčiau slinkti plaukai, lūžinėja nagai.

Klausydama šių klasikinių menopauzės požymių V.Markevičienė linkčiojo galva. „Ir dar labiau auga svoris“, – iš savo patirties pridūrė pedagogė.

Taip yra todėl, kad šiuo moters gyvenimo periodu riebalai ima labiau kauptis, nes mažėja raumenų masė, silpnėja lygiųjų raumenų tonusas, lėtėja organizmo medžiagų apykaita.

„Svarbiausia, kaip moteris tokiu metu gali sau padėti – labiau rūpintis savimi, sau skirti daugiau dėmesio ir meilės. Senėjimas yra natūralus procesas, jo neišvengsi, tačiau galima pasirinkti, kaip jį sutikti ir kaip gyventi“, – pastebėjo gydytoja akušerė-ginekologė V.Aleknonienė.

Proga vėžinėms užuomazgoms

Akušerė-ginekologė V.Aleknonienė įspėjo: prasidėjus klimaksui, sunkiau įsisavinamas kalcis, tad dėl retėjančių kaulų padidėja jų lūžių tikimybė. Su tuo susijusi ir susilpnėjusi judesių koordinacija, pusiausvyros mechanizmo sutrikimai.

Medikė patarė nepamiršti ir padidėjusios onkologinių ligų tikimybės. „Kai organizme vyksta toks revoliucinis pasikeitimas kaip per menopauzę, dažniau nei įprastai sutrinka imuninė sistema, todėl yra puiki proga kerotis vėžinėms užuomazgoms“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė ypač patarė susirūpinti, jei mėnesinių ciklas tęsiasi ir po 55 metų. Estrogenų nemažėjimas, anot jos, rodo, kad organizme gali būti suaktyvėję piktybiniai procesai. Ji pastebėjo, kad nemažai moterų, visus negalavimus nurašydamos klimaksui, daro didelę klaidą.

Jeigu savijautos pakitimai labai vargina, būtina nueiti pas gydytojus, o ne savarankiškai ieškoti, kaip palengvinti simptomus.
„Net ir prieš įsigyjant įvairių maisto papildų, žolinių, homeopatinių preparatų, kurie turėtų pagerinti savijautą, jau nekalbu apie pakaitinę hormonų terapiją, būtina pasitarti su gydytoju“, – kalbėjo V.Aleknonienė.

Menopauzė – neišvengiama, bet organizmo pokyčius lengviau išgyventi padės tinkama mityba ir įpročiai.

Vartoti:

Kuo daugiau vaisių ir daržovių. Jie lėtina aterosklerozės progresavimą, padeda išvengti pilvo pūtimo.

Sekti cholesterolio lygį kraujyje. Vartoti kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau nesočiųjų. Mažiau riebios mėsos, riebių pieno produktų.

Į valgiaraštį 2–3 kartus per savaitę įtraukti riebių žuvų (pvz., lašišos, skumbrės, upėtakio) arba gerti žuvų taukų. Jie stiprina imuninę sistemą, padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Retėjančius kaulus pastiprinti galima vartojant kuo daugiau pieno produktų.

Išbandykite linų sėmenis. Juose yra izoflavonų, kurie mažina karščio bangas, prakaitavimą.

Derėtų vartoti mažiau druskos ir apdorotų angliavandenių – jie skatina vandenį susilaikyti organizme, valgyti rupios duonos, daugiau vaisių ir daržovių.

Kuo daugiau judėti. Ypač tinka pasivaikščiojimas gryname ore.

Teigiamai veikia nuolatinė protinė veikla.

Kofeino, alkoholio, šokolado, raudonojo vyno, aitriosios paprikos, nes jie gali sukelti karščio bangas.

Antsvorio. Apkūnioms moterims pasireiškia sunkesni menopauzės simptomai.

Skaičiai ir faktai

Moters klimaksas – pereinamoji fazė, trunkanti nuo pusės iki penkerių metų, vidutiiniškai – pusantrų–dvejus metus. Tuo metu moters organizmas prisitaiko prie pakitusios hormonų veiklos – kiaušidės nustoja gaminti estrogenus.

Klimakso stadijos: premenopauzė (prasideda tarp 40–45 metų ir trunka tol, kol išnyksta mėnesinės); menopauzė (mėnesinių išnykimas, tarp 45–55 metų); postmenopauzė (prasideda išnykus mėnesinėms).

Vidutinė moters gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau klimakso pradžia nesikeičia.

Rūkančioms moterims menopauzė prasideda keleriais metais anksčiau.

Menopauzės pradžiai įtakos neturi moterų rasiniai ir etniniai skirtumai, gimdymų skaičius.