JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) mokslininkų atliktas tyrimas analizavo invazines pelėsinių grybų sukeltas infekcijas, kurias sukelia tokie grybeliai kaip Aspergillus, Mucorales, Fusarium ir Scedosporium.
Tyrimo metu, apėmusiame 2020–2024 metus Atlantos ligoninėse, nustatyti 499 tokių infekcijų atvejai. Maždaug trečdalis užsikrėtusių pacientų mirė dar gydymo įstaigoje, o net 43 proc. jų prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuje.
Mokslininkai apskaičiavo, kad ateityje ligoninėse gali pasitaikyti nuo trijų iki penkių tokių infekcijų atvejų per metus kiekvienam 100 stacionaro lovų.
Didžiausia grėsmė – nusilpusio imuniteto žmonėms
Sveikiems žmonėms šios infekcijos dažniausiai nekelia rimto pavojaus. Tačiau pacientams po organų transplantacijų, sergantiems onkologinėmis ligomis, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar gydomiems intensyviosios terapijos skyriuose jos gali būti gyvybei pavojingos.
Tyrimo autoriai ragina medikus būti itin budriais.
„Nuolatinė stebėsena galėtų padėti anksčiau nustatyti rizikos grupes, greičiau atpažinti ligą, pradėti gydymą ir pastebėti gydymo įstaigose kylančius protrūkius“, – teigiama tyrime.
Kadangi Jungtinėse Valstijose invazinės pelėsinių grybų infekcijos nepriskiriamos prie privalomai registruojamų ligų, specialistams sudėtinga tiksliai įvertinti jų paplitimą ir laiku pastebėti protrūkius.
Situaciją gali bloginti klimato kaita
Vienas tyrimo autorių, dr. Jeremy Goldas, teigia, kad ateityje tokių infekcijų gali daugėti dėl klimato kaitos ir visuomenės senėjimo.
Jam pritaria ir Duke universiteto infekcinių ligų specialistas dr. Jeffrey Jenksas, kuris pažymi, kad kylanti oro temperatūra ir besikeičiančios klimato sąlygos gali sudaryti palankesnes sąlygas pavojingiems grybeliams plisti.
Kaip užsikrečiama?
Pelėsinių grybų sporos į žmogaus organizmą dažniausiai patenka jas įkvėpus arba per atviras žaizdas. Infekcija gali pažeisti kraujagysles, giliuosius audinius ar vidaus organus.
Vienas dažniausių sukėlėjų – Aspergillus genties grybeliai. Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, jų galima aptikti dirvožemyje, komposte, pūvančiuose lapuose, augaluose, dulkėse, patalynėje, drėgnuose pastatuose bei oro kondicionavimo sistemose.
Galimi simptomai – dusulys, kosulys, švokštimas, karščiavimas, nuovargis ir nepaaiškinamas svorio kritimas.
Infekcijos gali plisti ir ligoninėse
CDC pabrėžia, kad tokių infekcijų protrūkiai gydymo įstaigose yra reti, tačiau jiems kilus pasekmės gali būti labai rimtos.
Prie jų atsiradimo gali prisidėti statybos darbai ligoninėse, vandens nutekėjimai, netinkamai tvarkomi skalbiniai ar chirurgijoje naudojami užteršti instrumentai bei medicinos priemonės.
Didėja atsparumas vaistams
Dar viena problema – vis dažniau pasitaikantis grybelių atsparumas priešgrybeliniams vaistams. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį reiškinį įvardija kaip augančią pasaulinę grėsmę.
Mokslininkai pastebi, kad kai kuriose šalyse Aspergillus fumigatus jau tapo atsparus plačiai naudojamiems vaistams, todėl gydymas tampa vis sudėtingesnis.
Dar šių metų pradžioje apie 50 pasaulio mokslininkų įspėjo, kad vaistams atsparios grybelinės infekcijos vis dažniau aptinkamos ligoninėse.
„Jei nesiimsime veiksmų, daugės infekcijų, kurių paprasčiausiai nebebus įmanoma išgydyti. Tai kels grėsmę ne tik žmonių gyvybėms, bet ir maisto saugumui“, – perspėjo Mančesterio universiteto grybelių biologijos profesorius Mike'as Bromley.
(be temos)
(be temos)
(be temos)