- Donata Motuzaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint Pasaulinę retų ligų dieną, medikai vėl ragina ministeriją apsispręsti dėl papildomų naujagimių genetinių tyrimų.
Šiuo metu naujagimiai nemokamai tikrinami dėl keturių ligų, tuo metu Santariškių klinikos Medicininės genetikos centro vadovas profesorius Algirdas Utkus aiškina, kad centras galėtų juos tirti dėl 30-ies ligų. Tokį raginimą A.Utkus dar sausį išsakė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
„Technologiškai mes esame pasiruošę tikrinti dėl 30 ligų (...). Apskritai visuotinės naujagimių patikros nauda yra tokia, kad laiku – anksti – diagnozuojama liga, kol dar nėra išsivystę jokių ligos požymių. Tai yra svarbiausias dalykas. Jeigu yra požymiai atsiradę, tai jau yra ligos pasekmės, kurias reikia gydyti. Šiaip jau sveikatos politikai turėtų suprasti, kad tie žmonės, kurie serga vien ar kita paveldima medžiagų apykaitos liga, jie vis tiek bus diagnozuoti, tiktai klausimas – kada“, – antradienį minimos Pasaulinės retų ligų dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Utkus.
Negalima klaidinti visuomenės ir sakyti, kad jeigu yra diagnozuojama reta liga, tai bus labai brangus gydymas ir tik našta visuomenei. Tikrai ne.
Jis teigė, kad naujagimio tyrimas dėl keturių ligų atsieina apie 15 eurų, kuriuos finansuoja Valstybinė ligonių kasa, tuo metu tyrimas dėl 30 ligų būtų maždaug su kartus brangesnis.
Ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sakė, kad specialistai tebevertina galimybes išplėsti naujagimių tyrimus.
Anot jos, A.Veryga yra pavedęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos priežiūros departamentui ir Valstybinei ligonių kasai įvertinti, kokių ligų padėtų ateityje vaikams išvengti šie papildomi genetiniai tyrimai, kiek tai kainuotų valstybei ir kokios yra galimybės kompensuoti daugiau genetinių tyrimų naujagimiams.
Spaudos konferencijoje antradienį Vaikų retų ligų koordinacinis centro atstovė docentė Rimantė Čerkauskienė savo ruožtu sakė, kad vis dar trūksta patirties gydyti retas ligas, tačiau vylėsi, kad tarptautinis medikų bendradarbiavimas prisidės prie to, kad gydymas būtų geresnis.
„Trūksta labai patirties diagnozuojant, gydant, prižiūrint šituos reta liga sergančius vaikus, reikia vieningų gydymo rekomendacijų, priežiūros rekomendacijų, trūksta labai tos patirties, ypač jeigu ta liga ypatingai reta (...). Bendradarbiavimo principas su kitų šalių kompetencijos centrais yra būtinas“, – kalbėjo ji.
A.Utkus taip pat aiškino, jog retų ligų gydymas nebūtinai yra brangus ir tokia diagnozė kartais, pavyzdžiui, tereikalauja pakoreguoti vaiko mitybą, kad būtų išvengta sudėtingų ligos padarinių, tokių kaip fizinė ar protinė negalia.
„Negalima klaidinti visuomenės ir sakyti, kad jeigu yra diagnozuojama reta liga, tai bus labai brangus gydymas ir tik našta visuomenei. Tikrai ne. Yra kai kurios ligos, kurios priklauso ir retoms ligoms (...). Pavyzdžiui, kartais užtenka vien tik žinojimo, kai yra defektas – tėvai žino, kad neturėtų vaikas ilgą laiką būti nevalgęs, dažnesnis maitinimas lemia, kad nebus kažkokių pažeidimų. Kartais užtenka vien tik vitaminų terapijos – didesnės vitaminų dozės taip pat kompensuoja fermentų trūkumą. Taigi, yra įvairūs variantai ir dar kartą sakau – ne visada tas gydymas yra labai brangus“, – sakė medikas.
Jis taip pat sakė, kad šiuo metu tyrimai atliekami daugiau kaip 99 proc. naujagimių, o jų atsisakantys tėvai prisiima atsakomybę už galimus padarinius.
„Tai yra jų atsakomybė. Kol kas neišryškėjo nė vieno atvejo, kad pasitvirtinų vėliau ta liga, bet jeigu taip atsitiks, o vėliau ar anksčiau, aš tikiu, taip vis tiek atsiliks, tarp tų vaikų, kurių tėvai nenorėjo, kad vaikas būvų patikrintas, bus viena ar kita liga, kas tuomet bus kaltas, kas priims atsakomybę?“, – svarstė A.Utkus.
Anot jo, atlikus valstybės finansuojamus tyrimus kartais prireikia ir detalesnių patikrinimų, tačiau tai neturėtų būti argumentas atsisakyti tirtis.
„Būna tokių tyrimų rezultatų, kada mes padarę tyrimą dėl tų keturių ligų randame tokius rezultatus, kurie reikalauja papildomai tirti, papildomai pasižiūrėti tą vaiką. Tokiu atveju mes ir kviečiamės tą šeimą, prašome, kad dar kartą mes galėtume paimti kraujo mėginį ir dar kartą įsitikinti, ar viskas gerai. Tai, žinoma, tam tikras laikas, kada yra nerimo laikotarpis šeimai, bet geriau jau įsitikinti ir pasakyti, kad tikrai nėra, viskas gerai, arba, jeigu jau yra liga patvirtinama, laiku pradėti gydymą“, – sakė gydytojas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
25-erių metų mergina dėl streso darbe nebegali vaikščioti ir normaliai kalbėti8
25-erių metų Emily Newman prarado galimybę vaikščioti ir normaliai kalbėti po to, kai stresas darbe išprovokavo retą ir neišgydomą neurologinį susirgimą. ...
-
Botulino injekcija I. Swan sukėlė veido paralyžių: specialistė dirbo nelegaliai26
Po botulino injekcijos – paralyžius. Skamba šokiruojančiai, tačiau medikai įspėja, kad šiuo metu kvalifikacijos neturintys specialistai, ypatingai skatinantys pasigražinti socialiniuose tinkluose, gali sukelti ne tik daug žalos, bet ...
-
„Camelia“ vaistininkė pataria: kaip atvėsus orams apsisaugoti nuo virusų?
Trūkstant šviežių vaisių bei daržovių, vyraujant permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, daugelis susiduria ne tik su energijos trūkumu, bet ir su įvairiais virusais. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskait...
-
Tyrimas: kas antras šalies gyventojas savo emocinę sveikatą vertina gerai4
Apie pusė šalies gyventojų nejaučia įtampos, nerimo ar streso, atskleidė platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. ...
-
KAM ligoninėms pirks generatorių ir apsaugos priemonių nuo branduolinių nelaimių5
Krašto apsaugos ministerija (KAM) šalies ligoninėms pirks įvairaus galingumo elektros generatorių bei medicinos darbuotojams skirtų dujokaukių ir apsauginės aprangos, skirtos apsisaugoti įvykus cheminei, biologinei, radiacinei ar branduoli...
-
Per penkis metus į šalies savivaldybes tikimasi pritraukti 1,5 tūkst. medikų
Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. ...
-
Vilniaus rajone už daugiau nei 835 tūkst. eurų bus modernizuojamos sveikatos centro paslaugos
Siekdama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei užtikrinti jų prieinamumą pacientams, Vilniaus rajono valdžia už daugiau nei 835 tūkst. eurų modernizuos dviejų sveikatos priežiūros centrų paslaugas. ...
-
(Ne)žinau, kad sergu, nes (ne)prisimenu1
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. beveik 55 mln. žmonių buvo diagnozuota demencija. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau būna atvejų, kai ja serga ir jaunesni – 40–50 metų asmenys. ...
-
Partijų siūlomi pokyčiai sveikatos sistemoje: mažiau krūvio, daugiau pinigų ir specialistų1
Tęsiantis Seimo rinkimų išankstiniam balsavimui, partijos siūlo įvairius pokyčius sveikatos sistemoje – nuo didesnių algų gydytojams ir mažesnio jiems tenkančio krūvio iki specialistų rengimo karo grėsmei ir dabartinės sveikatos prie...
-
Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą – Europos sąrašo gale: politikai atsakė, ko žada imtis5
Lietuvoje stebima liūdna tendencija – pagal inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumą, šalis ir toliau rikiuojasi vienoje paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Tačiau artėjant Seimo rinkimams, kokybiškesnių sveikatos paslaugų ir d...