Ligoninėje kartą per mėnesį gydėsi devynerius metus

Jaunas vyras jį pasirinkusiai retai ligai reveransų nedaro. "Jei ji pas mane atėjo, tegul ir taikosi prie manęs", – tokia ligonio filosofija jam teikia stiprybės.

Kartą per savaitę

Net labai daug matę Kauno klinikų medikai buvo nustebinti, kai reta liga sergantis jų pacientas, pakviestas į susitikimą ligoninėje, paklausė, ar bus, kur palikti dviratį. Juo važiuoti reikia jėgų, o imunodeficitas, diagnozuotas šiam vaikinui, lemia silpnas organizmo gynybines funkcijas.

"Esu kaip ir sveikas, jaučiuosi gerai", – nulipęs nuo dviračio, kuriuo atvažiavo iš Vilijampolės į miesto centrą, nusišypsojo Laurynas.

Vaikinas pasirengęs dalyvauti ir šeštadienį vyksiančiame Kauno plento maratone – važiuos 47 km, kaip visi kiti sportininkai ir Kauno dviratininkų mėgėjų komanda "Drym Tym", kurios narys jis yra. Nepaisant, kad medikai savo pacientų, kuriems diagnozuotas imunodeficitas, prašo saugoti savo sveikatą kaip akies vyzdį, Laurynui tai daryti pabodo, o ir jaučiasi jis puikiai ne tik sėdėdamas ant dviračio.

Tiesa, gerai jaučiasi penkias dienas per savaitę, o dvi tenka aukoti ligai. Viena dienų būna apkartinta, kai reikia keturias valandas lašintis vaistus, o kitą – kol išnyksta šalutinis jų poveikis.

"Kas savaitę reikia save badyti, į pilvą skirtingose vietose durtis tris adatas, kad leidžiami vaistai išsiskaidytų. Vaistai skirti imuninei sistemai stiprinti. Gydytojai nustatė, kad mano imunitetas labai minimalus", – atvirai, nuoširdžiai kalba 29-erių Laurynas.

Darbas – būti pacientu

Imunodeficitas Lauryno gyvenimą apkartino pačioje jaunystėje, prieš dešimt metų.

Tada, sužinojus diagnozę, buvo visko: ir nevilties, ir nepasitikėjimo, dvasinio skausmo. Fizinio skausmo Laurynas dėl ligos nejautė – tik silpnumą, nes nuolat kankino virusinės kvėpavimo takų ligos, gripas, plaučių uždegimas.

"Jei kas šalia nusičiaudi – dvi savaites sergu. Jokie vaistai, net antibiotikai neveikdavo. Pasveikęs, būdavo, nueinu į universitetą, po dviejų trijų dienų vėl sergu. Buvo dienų, kai iš ryto jausdavausi neblogai, o apie pietus staiga kūno temperatūra pašokdavo iki 39 laipsnių. Tada pareidavau namo ir miegodavau kone visą parą", – būklės, kuri kankino prieš diagnozuojant pirminį imunodeficitą, Laurynas nepamiršta.

Iki 20-ies vaikinas sirgdavo šiek tiek dažniau nei kiti, bet medikai nieko blogo neįtarė. Dar vaikystėje dėl dažnų ausų, gerklės uždegimų siūlė operuoti adenoidus, bet vos susirengdavo gultis į ligoninę – pakildavo temperatūra ir operaciją tekdavo atidėti.

"Vaikščiodavau į Šilainių polikliniką, pas šeimos gydytoją ir daug kitų specialistų, – nustatydavo gripą, bronchitą, plaučių uždegimą. Tokia nežinia, kai jaučiausi itin blogai, tęsėsi apie pusę metų. Tuomet gavau siuntimą pas alergologą ir klinikinį imunologą. Nuvažiavau į Kauno klinikas. Kai atliko tyrimus, parodymų nebuvo. Gydytojai galvojo, kad aparatūra sugedo. Tyrimus kartojo, ir vėl jų rezultatų nebuvo", – dabar juokiasi Laurynas.

Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė paaiškina, kad vienkartinis tyrimas nėra pakankamas diagnozei nustatyti, juolab tokios retos ligos kaip imunodeficito. Dėl to tyrimai kartojami.

Laurynas patikslina: jis tris mėnesius dirbo gydytojų pacientu, nes įvairiausi tyrimai buvo atliekami kone kasdien.

"Dažnesni yra antriniai imunodeficitai, atsirandantys sergant įvairiomis vidaus organų ligomis ar taikant imuninę sistemą silpninantį gydymą. Todėl būtinas visapusiškas tyrimas", – pabrėžia gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė I.Bajoriūnienė.

Priežastis – genų defektai

Išnagrinėjus Lauryno organizmą, kaip sakoma, po kaulelį, buvo prieita prie išvados: pirminis imunodeficitas.

"Tai yra įgimtas sutrikimas. Vienas svarbiausių jo požymių – polinkis dažniau sirgti infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu. Susidaro sunkiai gyjančių pūlinių. Dažnai tokie pacientai ilgai ir nesėkmingai gydomi antibiotikais", – paaiškina gydytoja I.Bajoriūnienė.

Pirminis imunodeficitas laikomas reta liga – pasaulyje nuo jos kenčia apie 6 mln. žmonių. Statistika liudija, kad nuo 70 iki 90 proc. pirminio imunodeficito atvejų lieka nenustatyti. Mokslų daktarės I.Bajoriūnienės teigimu, pirminio imunodeficito priežastys yra genų defektai. Tai paveldėta.

Laurynas turi metais vyresnę seserį. Nei jai, nei tėvams tokių sveikatos problemų nekyla. Svarstome, gal jis – Černobylio vaikas? Tuomet, kai ši elektrinė sprogo, Laurynui buvo vos keturi mėnesiai. Vos sužinoję apie katastrofą, tėvai vaikus nusivežė kiek įmanoma toliau nuo Ukrainos – prie Baltijos jūros.

Po didinamuoju stiklu

Vaikystėje Lauryno sirgaliumi niekas nepravardžiavo, nors klasės auklėtoja pastebėdavo, kad šis vaikas serga pernelyg dažnai.

Sirgo vaikinas ir užaugęs, serga ir dabar, bet daug mažiau, rečiau. Pagaliau dabar jis yra saugus, nes imuniteto deficitą kompensuoja vaistais.