Lietuvoje turi būti dedama daugiau pastangų kovai su AIDS

Kovoti su organizmo imuninę sistemą ardančia liga - AIDS - Lietuvoje reikia stengtis labiau, sako JAV ambasadorės Lietuvoje patarėjas Jonathanas M.Bergeris.

Kovoti su organizmo imuninę sistemą ardančia liga - AIDS - Lietuvoje reikia stengtis labiau, sako JAV ambasadorės Lietuvoje patarėjas kultūrai, švietimui ir žiniasklaidai Jonathanas M.Bergeris (Džonatanas M.Bergeris).

„Nuo 1990 metų, kai Lietuva ėmėsi įgyvendinti valstybinę AIDS prevencijos ir kontrolės programą, ŽIV/AIDS nustatymo, gydymo ir švietimo lygis žymiai pagerėjo. Tačiau reikia daryti daugiau“, - ketvirtadienį BNS vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo ambasados atstovas.

Jo teigimu, Jungtinių Valstijų valdžia pasiruošusi pagelbėti Lietuvai kovojant su šia liga - ambasada jau prisidėjo įkuriant Lietuvoje pirmąjį mobilųjį ŽIV/AIDS ir tuberkuliozės testavimo ir konsultavimo punktą.

„JAV Vyriausybė yra pasiryžusi padėti Lietuvai kovoje su ŽIV/AIDS, nes tik visi kartu galime užauginti nepriklausomą nuo AIDS kartą“, - sakė J.M.Bergeris.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet per 11 mėnesių Lietuvoje išaiškinti 133 nauji AIDS sukeliančio žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos atvejai. Daugiausia - 71 - užsikrėtusiųjų šiemet, kaip ir ankstesniais metais, užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, 22 infekuotieji nurodė, kad ŽIV galėjo užsikrėsti per heteroseksualius santykius, penki – per homoseksualius.

Su rizikos grupėms priklausančiaisiais, pavyzdžiui, narkotikų vartotojais, dirbantys visuomenininkai spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trūksta viešos informacijos apie ŽIV ir AIDS, apie tai, kur ir kaip galima pasitikrinti dėl ligos, o su užsikrėtusiaisiais elgiamasi nepagarbiai.

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko savo ruožtu nurodė, jog Lietuvoje sveikatos specialistai esą per mažai apmokomi dirbti su viena iš ŽIV/AIDS rizikos grupių - homoseksualiais ir biseksualiais vyrais, kurių, jo teigimu, Lietuvoje gali būti nuo 17 iki 44 tūkstančių. Anot V.Simonko, šiai seksualinei mažumai specialistų pagalbos trūksta dėl visuomenėje paplitusios socialinės diskriminacijos.

„Tokios grupės labiausiai pažeidžiamos ŽIV, nes pasižymi labai rizikingu elgesiu, gauna menkas ŽIV prevencijos sveikatos apsaugos paslaugas ir dar sumenkinamos socialiniame lygmenyje ir jaučia gėdą bei patiria diskriminaciją. Tačiau visuomenės sveikatos politikos formuotojai labai ribotai suvokia homoseksualų vyrų pažeidžiamumą bei poreikius ŽIV prevencijos srityje“, - kalbėjo V.Simonko.

„Sveikatos darbuotojai mažai mokomi apie homoseksualumą ir su ŽIV susijusias problemas. Dėl to sveikatos specialistai dažnai neturi pakankamų gebėjimų teikti tinkamas paslaugas gėjams, susijusiems su ŽIV. Lietuvoje turi būti plečiamos žemo slenksčio paslaugos, skirtos vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais“, - teigė jis.

ŽIV/AIDS infekuotus bei jų artimuosius vienijančios asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovas Jurgis Andriuška sako, kad homoseksualiems vyrams turėtų būti dalinami prezervatyvai.

„Santykiai tų žmonių daugiau rizikingi metodo prasme. Labai apmaudu, kad valstybė neskiria net tokių elementarių priemonių kaip prezervatyvai tose vietose, kur žmonės susiburia. (...) Yra kažkokie žemo slenksčio kabinetai narkotikų vartotojams, kur keičia švirkštus“, - kalbėjo jis.

Narkotikų vartotojus vienijančio Kauno paramos fondo „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė sako, kad nepagarbiai elgiamasi ir su infekuotais narkotikų vartotojais. Pasak jos, taip atsitinka dėl informacijos trūkumo, pernelyg baiminantis užsikrėsti buitiniu keliu, nors tokios galimybės, jos teigimu, beveik nėra.

„Net gydymo įstaigose šalinamasi tokių pacientų. Darbuotojai, ypač pagalbinis personalas, turi būti šviečiamas, nes slaugytojos bijo įeiti į palatą ir arčiau prisiartinti prie tų žmonių“, - sakė ji.

Anot specialistų, ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių įkandimus, virusas neplinta per orą.

„Nėra ko bijoti - virusas neplinta nė per rankas, nė per maistą, per seiles, nei vabzdžiui įkandus. Bendrauti su tokiu žmogumi nėra ko bijoti. Net bučiuojantis beveik nėra (rizikos - BNS), nebent būtų žaizdos. (...) Virusas ore labai greitai miršta, ir tikimybė labai maža užsikrėsti buitiniu keliu“, - teigė G.Aleksaitienė.

Anot ULAC, ŽIV infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia šio viruso koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Virusas plinta per visų rūšių lytinius santykius, per kraują - narkotikų vartotojams dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis, perpilant kraują. Taip pat ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitindama jį krūtimi.

Visuomenininkų teigimu, daugiau šviesti apie ŽIV/AIDS būtina ir tam, kad patys užsikrėtusieji galėtų apsaugoti kitus, neleisdami užsikrėsti nuo jų, ir taip sustabdyti viruso plitimą.

ŽIV sukelia AIDS, naikindamas imuninės sistemos ląsteles. Paprastai ŽIV prireikia daugelio metų organizmo imuninei sistemai tiek susilpninti, kad išsivystytų AIDS.