Lietuvoje net seni vaistai daug brangesni nei turtingoje Anglijoje

Anglijoje vaistinė iš mažmeninės maržos teikia daugybę nemokamų paslaugų, kurios dar labiau stiprina ryšius su ligoniais, tarpusavio pasitikėjimą ir pagarbą. Prisimenu, kai 1986 m., studijuodamas tuomečio Kauno medicinos instituto ketvirtame kurse, atlikau praktiką Vilniuje, ten veikė vaistinių informacinis kabinetas. Vėliau buvau paskirtas dirbti į Antakalnio vaistinę. Ji aptarnavo Antakalnio polikliniką, joje buvo įsteigtas informacinis kabinetas, kuriame dirbantis provizorius teikė gydytojams visokeriopą informaciją apie vaistus, atsakydavo į visus klausimus. Vaistinės darbuotojai sunkiai sergantiems ligoniams pristatydavo vaistus į namus.

Anglijoje net 6 proc. visų vaistininkų dirba poliklinikose konsultantais. Įdarbinkite vaistininką poliklinikoje, ir visi medikai galės gauti visą jiems reikalingą informaciją apie vaistus. Gydytojų ekskursijos, finansuojamos vaistų bendrovių, turi labai aiškią potekstę. Atrišus rankas vaistininkams, jie patys susitvarkys, o vaistų kainos sumažės. Jungtinėje Karalystėje yra išsaugotos šimtametės farmacijos tradicijos ir nereikalauja jokių reformų. Geroji patirtis puikiai suderinama su šiuolaikinėmis  technologijomis.

– Ir vaistininkas netgi gali išrašyti receptą?

– Vaistininkas suinteresuotas kuo glaudesniais ryšiais su gyventojais, ir, turėdamas kompetencijos bei prisiimdamas atsakomybę, gali paskirti vaistus ir išrašyti jų receptą. Toks  bendradarbiavimas sumažina poliklinikų darbo krūvį, sutaupo ligonių laiką ir jėgas. Vaistininkai Anglijoje yra gerbiami, jais pasitikima. Tai įpareigoja būti visada atsakingam, pareigingam ir sąžiningam.

– Kodėl pas mus neperimama ši praktika?

– Kol farmacijai vadovaus ne vaistininkai, o pseudospecialistai – nieko nebus. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Iki 2016 m. spalio 1 d. Lietuva neteko 196 šimtamečių vaistinių. Sunaikinta senoji gerai veikusi sistema, viskas, kas buvo sukurta, o "naujosios" farmacijos kūrėjams trūksta ne tik žinių ir kompetencijos. Nėra galvos, kuri mąstytų valstybiškai, galvotų, kaip padėti sergančiam žmogui.

Tėvai, dirbę visą savo gyvenimą, broliai ir seserys, aukoję už Lietuvos nepriklausomybę gyvybę ir sveikatą, dabar neįstengia susimokėti už gydytojo paskirtus vaistus?! Lietuva negali pasirūpinti savo žmonių socialine gerove? Gyvendamas ir dirbdamas Jungtinėje Karalystėje matau, kiek daug valstybė investuoja į visuomenės sveikatą, kokia pagarba vyrauja dirbančiam žmogui. Lietuviai važiuoja į Lenkiją pirkti vaistų. Emigravusieji į Angliją ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą, atsiveža tėvus, kad jie, sulaukę 60 metų, gautų visą medicininį aptarnavimą ir vaistus, kurie visiems šio amžiaus žmonėms yra nemokami.

Kol farmacijai vadovaus ne vaistininkai, o pseudospecialistai – nieko nebus.

Lietuvoje gyvena vos kelių tautų atstovai, Jungtinėje Karalysteje – per 200 tautybių, didžiulė imuniteto, ligų, papročių įvairovė, bet farmacija puikiai susitvarko, vaistų kainų nekelia. Yra tvarka, veikia sistema, kurios sutrikdyti neturi teisės jokia politinė jėga. Jei anglui, turinčiam 40 metų darbo stažą, pasakytum, kad reikia primokėti už pridėtines vaistų medžiagas, neįsivaizduoju, kokia jo reakcija būtų. Lietuvoje už vaistus žmonės primoka daugiau, nei deklaruojama kompensacija. Kalbama apie farmacijos rūpybos įteisinimą, bet nesuprantu, kaip gali būti reikalaujama papildomų paslaugų iš vaistininko, kuris uždirba beveik tiek pat, kaip prekybos centro kasininkas? Anglijoje nepriklausomo vaistininko alga siekia 900–1000 svarų per savaitę. Lietuvoje didžiausios pinigų sumos už vaistus patenka kitur.

– Ir vis dėlto gal galėtumėte pasiūlyti racionalų receptą mūsų sveikatos politikams? Tiems, kurie tikrai nori padėti sergantiems žmonėms ir pasiekti, kad vaistai Lietuvoje būtų pigesni?

– Pirmiausia reikia panaikinti vaistų registracijos mokestį arba jį sumažinti iki simbolinio. Lietuvai reikia, kad į ją ateitų solidžios generinės vaistų bendrovės, o ne apsiriboti tomis,  kurios nustačiusios savo kosmines kainas prieš 25-erius metus.  Neabejoju, kad atsiras naujų bendrovių, kurios nori skaidriai dirbti, kaip dirba Anglijoje.

Sutvarkius didmenines kainas, vaistų antkainis turi būti ne mažesnis negu 50 proc. Tada vaistinė pati nuspręs, kokios paslaugos reikalingos regionui, vaistininkas, deramai uždirbdamas, vertins savo darbą, pacientus, ryšius su jais ir gydytojais. Farmacijos sistemoje turi dirbti tik specialistai, o dabartiniai sistemos tvarkytojai ją turi palikti negrįžtamai. Farmacijos departamentas turi būti nepriklausomas nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimus priimti savarankiškai ir už juos atsakyti visu griežtumu.