- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė teikia Seimui kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo pakeitimus, kuriais siekiama skatinti pacientus rinktis tik vaistus su mažiausiomis priemokomis. Vaistininkai sako, kad dalies vaistų gali nebelikti, nes brangesnių preparatų valstybė nekompensuos. Apie tai – LNK pokalbis su sveikatos apsaugos viceministru Aurimu Pečkausku.
– Yra tris pagrindiniai dalykai, kodėl vyksta šie pakeitimai. Pirma – rudenį įvykęs Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kad mes turime pakeisti šiuo metu galiojančios kainodaros reglamentavimą, perkelti iš Vyriausybės nutarimų į įstatymų lygmenį. Antra – matome, kad inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra gana prastas. Tai byloja ir daugybę autoritetingų institucijų, tai mums visada primena industrija, girdime iš pacientų. Norint šią situaciją spręsti, natūralu, kad reikia ieškoti racionalesnių valstybės lėšų panaudojimo galimybių, jog galėtume lėšas skirti naujiems inovatyviems, pridėtinę vertę kuriantiems vaistams, kurių labai laukia onkologiniai pacientai. Trečia – matome, kad pacientai, kurie vartoja daugiausia kompensuojamųjų vaistų, priemokoms išleidžia nemažai pinigų. Norime įvesti priemonių, kurios padėtų racionaliai vartoti medikamentus, padėtų sutaupyti namų ūkiams.
– Kiek sutaupys žmonės, kurie reguliariai eina į vaistines?
– Į šią problemą reikėtų žiūrėti plačiau. Daugiau kaip 50 proc. pacientų, kurie įsigyja kompensuojamųjų vaistų, vaistinėje nesumoka nė euro – įjungtas finansavimo mechanizmas. Mes išskirtinai iš kitų ES šalių kompensuojame 100 proc. bazinės kainos. Nedidelė dalis – vidutiniškai pacientui per metus sudaro tik 15 eurų. Yra kitos dalys – receptiniai vaistai, kurie nekompensuojami, nereceptiniai vaistai ir maisto papildomai, kurie ir sudaro dalį sumos, kuri atsispindi čekyje.
– Kalbant konkrečiai apie kompensuojamuosius vaistus, ar tai padės sutaupyti?
– Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų priemokoms nustatytos priemokų lubos. Vadinasi, priemoka už kompensuojamąjį vaistą negali viršyti 20 proc. bazinės kainos, t.y. ne daugiau 4,71 euro. Matome, kad iš dešimt populiariausių vaistų, kurie sudaro 20 proc. nuo visų kompensuojamųjų vaistų, aštuonių pozicijų priemokos neviršija euro. Tačiau mes orientuojamės į pacientus, kuriems reikia vartoti daug vaistų ir kompensuojamųjų vaistų priemokos viršija 45 eurų ribą. Mes skaičiuojame, kad tai galėtų būti trys vidutinės normų priemokos per metus, ši tvarka turėtų padėti daugiausia sergantiems pacientams, kurie neretai ir sunkiau gyvena. Skaičiuojame, kad tai galėtų būtų apie 120 tūkst. pacientų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek vaistų bus išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo?
– Šiuo metu yra 600 grupių medikamentų, kurie patenka į kompensuojamuosius medikamentus, iš jų kainyne yra daugiau nei 2 tūkst. skirtingų pavadinimų. Natūralu, kad viena iš priemonių, kurią norime taikyti, – išorinis referavimas, t.y. nustatydami bazinę kainą, kad vaistai patektų į kainyną, ją nustatysime remdamiesi kitų ES šalių vidurkiu. Pacientai gali patvirtinti, kad vaistų kainos Lietuvoje didesnės, todėl mes norime priartinti jas prie kitų šalių kainų vidurkio, kad mes, kaip šalis, nepermokėtume už vaistus ir galėtume tas lėšas skirti naujiems inovatyviems vaistams. Tiekėjai turės šiek tiek mažinti kainas, kad patektų į kainyną.
– Girdimas nerimas, kad dalies brangesnių vaistų, kurie nepateks į sąrašus, tiesiog neliks, nes valstybė kompensuos tik pačius pigiausius vaistus.
– Ne. Šiuo metu galioja tvarka, kad pacientas, kuriam išrašomas receptas aktyviajai medžiagai, gali rinktis bet kurį medikamentą, esantį grupėje, ir, priklausomai nuo to, jis jam yra kompensuojamas – primoka tik priemoką. Ši tvarka išlieka. Visi pacientai, kurie galėjo rinktis, ir toliau galės tai daryti. Kitas aspektas – vaistų patekimas į kainyną. Jei matome, kad Lietuvoje kainos gerokai didesnės, valstybė siekia šiek tiek kainas sumažinti. Tiekėjai, gamintojai turės jas šiek tiek mažinti. Kyla rizika, kad vienoje ar kitoje grupėje koks nors medikamentas gali nepatekti.
Kitas aspektas – vaistų patekimas į kainyną. Kyla rizika, kad vienoje ar kitoje grupėje koks nors medikamentas gali nepatekti.
– Ar žinote, kiek brangesnių medikamentų nepateks į sąrašus?
– Viskas priklauso nuo tiekėjų ir gamintojų. Modeliuodami ir diskutuodami apie šią priemonę, tikrai radome būdą šiai priemonei pašvelninti, kad nesukeltų grėsmės.
– Jei brangesni vaistai gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kaip kompensuosite inovatyvius vaistus?
– Kurie pateks į kainyną, jų kainos bus šiek tiek mažesnės, vadinasi, lėšų racionalesnis naudojimas padės kompensuoti inovatyvius vaistus. Kiekvienais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, kurios skiriamos vaistais, auga. Matome, kad praėjusiais metais vaistams kompensuoti buvo skirta daugiau nei 400 mln. eurų, tikimės, kad lėšos ir toliau augs, tačiau matome, kad nėra pakankamas inovatyvių vaistų augimas, todėl reikia ieškoti galimybių iš vaistų krepšelio, kurie yra jau nesaugomi patento, seni ir turi daugiau generinių analogų ar rinkoje esančių panašių vaistų. Šioje vietoje turėtų būti sudarytos didesnės konkurencinės sąlygos, kad galėtume pritraukti naujų, labiausiai laukiamų vaistų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą3
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika9
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...