Lietuva COVID-19 pandemijai buvo griežčiausia

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Pirmą pandemijos bangą bandėme atremti ilgiausiai Europoje užsidarydami namie ir antru pagal trukmę viešų erdvių užrakinimu. Tačiau pagal priemonių efektyvumą nesame tarp pačių sėkmingiausių.

Užsidarėme rekordiškai ilgam

Europos šalys į užklupusį naują koronavirusą reagavo panašiomis priemonėmis, bet ne visos pakankamai operatyviai ir efektyviai, tad ir rezultatai buvo nevienodi, konstatuojama prieš kelias dienas paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Komisijos (EK) ataskaitoje "Apie sveikatą glaustai: Europa 2020" ("Health at a Glance: Europe 2020"). Lietuva išsiskyrė priemonių griežtumu.

Tarp šioje ataskaitoje analizuotos 31-os Europos šalies tik šešiolika per pirmąją pandemijos bangą priėmė privalomą reikalavimą visiems gyventojams likti namuose, tiesa, tie ribojimai buvo skirtingo griežtumo. Tokie suvaržymai truko vidutiniškai 47,5 dienos – nuo 26-ių Lenkijoje iki net 76-ių Lietuvoje. Net itin COVID-19 paveiktose valstybėse užsidaryti namie reikalauta trumpiau: Prancūzijoje ir Italijoje – 55, Belgijoje – 53, Ispanijoje – 50 dienų.

Viešosios erdvės įstaigų – barų, restoranų, ne pirmo būtinumo prekių parduotuvių, kino teatrų ir kitų susibūrimo vietų per pirmąją pandemijos bangą neuždarė vienintelė Švedija. Vidutinė uždarymo trukmė buvo 56 dienos, ilgiausiai tai truko Airijoje – net 120 dienų, Lietuva buvo antra: tokius apribojimus taikė 76 dienas. Palyginkime: Estija – 65, Norvegija – 64, Latvija, Italija ir Prancūzija – 55, Jungtinė Karalystė – 54, Lenkija – 50, o Austrija – tik 28, Danija – 33, Šveicarija – 34 dienas.

Lietuva – tarp šalių, kurių ekonomikos patyrė mažiausią smūgį.

Visos šalys, išskyrus Švediją ir Islandiją, uždarė pradines mokyklas vidutiniškai 68 dienoms. Trumpiausiai – 30 dienų mokslas jose buvo nutrūkęs Danijoje, o septyniose šalyse – Bulgarijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje jos liko uždarytos iki vasaros atostogų.

Vidurinės mokyklos Europoje buvo uždarytos vidutiniškai 69 dienas. Trumpiausiai – Austrijoje ir Liuksemburge (48), o šešiose šalyse – Bulgarijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje ir Ispanijoje – iki pat vasaros atostogų.

Lietuvoje tiek pradinės, tiek vidurinės mokyklos buvo uždarytos kiek trumpiau nei vidutiniškai Europoje – 62 dienas.

Visos šalys aukštąsias mokyklas uždarė iki naujųjų mokslo metų.

Daugelio šalių viešajame transporte ir uždarose erdvėse buvo privalomos ar rekomenduojamos apsauginės kaukės, Lietuvos reikalavimai buvo tarp griežtesnių.

Lietuva, kaip ir kitos šalys, uždraudė nebūtinas keliones į užsienį, įvedė reikalavimą saviizoliuotis atvykus iš kitų šalių. ES ir Šengeno erdvėje 20 iš 31-os analizuotos šalies savo teritoriją uždarė tik tam tikrų šalių piliečiams, o likusios vienuolika, tarp jų ir Lietuva, per viruso protrūkio piką visai uždarė savo sienas.

Pagalbos pristigo

Vienas iš būdų kovojant su COVID-19 plitimu – efektyvus testavimas ir atvejų atsekimas – ir čia Lietuva minima tarp gerųjų pavyzdžių.

Piko šalyse metu testų skaičius 1 tūkst. gyventojų per dieną Bulgarijoje tesiekė 17, Kroatijoje 27, o Vokietijoje – net 434. Lietuva šiuo rodikliu buvo tarp pirmūnių – 229 testai, kiek mažiau nei Danijoje (250), Švedijoje (243), Nyderlanduose (234). Lietuva EBPO ir EK ataskaitoje išskiriama ir kaip šalis, priartinusi testavimą prie žmonių gyvenamosios vietos – įsteigti mobilieji testavimo punktai.

Tačiau Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos šalyse, susikoncentravus gelbėti COVID-19 pacientus, nemažai sergančiųjų lėtinėmis ir kitomis ligomis negalėjo gauti reikiamo gydymo ir priežiūros. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vėžio diagnozės nustatymo atvejų balandį, palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, sumažėjo 35–50 proc., o Nyderlanduose balandį 26 proc. mažiau nei šį sausį. Pirminės sveikatos priežiūros konsultacijų Belgijoje sumažėjo perpus, Vokietijos Bavarijos žemėje, kaip ir Anglijoje – maždaug trečdaliu, Prancūzijoje – ketvirtadaliu. Net Norvegijoje, gerai susitvarkiusioje su COVID-19 iššūkiais ir turinčioje stiprią sveikatos apsaugos sistemą, pirminių paslaugų sumažėjo 11 proc.

Sveikatos sistemos krizė sukėlė ir ekonominę krizę. Visose Europos šalyse šių metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP krito, ES vidutiniškai 11,4 proc. Nuosmukis skirtingose šalyse daugmaž atitinka COVID-19 pandemijos mastą jose. Jungtinėje Karalystėje ekonomika smuko 19,8, Ispanijoje 17,8, Kroatijoje 14,9 proc. Beje, Švedija, nors skirtingai nei daugelis šalių netaikė griežtų ribojimų, tačiau ekonomikos nuosmukio neišvengė: jos BVP krito 8,3 proc.

Lietuva – tarp šalių, kurių ekonomikos patyrė mažiausią smūgį: mūsų BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 5,9 proc. Geresni tik trijų šalių rodikliai: Estijoje 5,6, Norvegijoje 5,1, o Suomijoje vos 4,4 proc.

Lietuva išskiriama ir kaip šalis, priartinusi testavimą prie žmonių gyvenamosios vietos – įsteigti mobilieji testavimo punktai. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Priemonės panašios, rezultatai – ne

EBPO ir EK ataskaitoje konstatuota, kad nors priemonės kovoti su COVID-19 daugelyje šalių buvo panašios, bet kai kur nedavė pakankamo efekto, nes buvo pavėluotos, jų imtasi virusui jau plačiai paplitus.

Pavyzdžiui, per pirmą bangą viešos erdvės uždelstos uždaryti Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje. Lietuva, kartu su Vengrija, Lenkija, Latvija ir Slovakija, minima tarp šalių, kurios priemonių ėmėsi daug operatyviau. EBPO ekspertai pažymi, kad galimybė pasimokyti iš šalių, kurios pirmos nukentėjo nuo COVID-19, padėjo joms kontroliuoti pirmąjį pandemijos protrūkį.

Kaip geriausiai stabdžiusios viruso plitimą minimos Norvegija ir Suomija. Žinoma, prie to prisidėjo ir geografiniai veiksniai – mažesnis gyventojų tankumas, bet sėkmę lėmė ir piliečių pasitikėjimas savo vyriausybių įvestais reikalavimais ar rekomendacijomis ir jų laikymasis, o Norvegijoje – ir operatyvios, efektyvios testavimo bei atvejų atsekimo strategijos. Be to, šių šalių visuomenės yra gerai skaitmenizuotos, tad buvo pasirengusios dirbti nuotoliniu būdu.

EBPO šalys Azijoje, pavyzdžiui, Pietų Korėja, taip pat sėkmingai kontroliavo COVID-19 protrūkį, nes operatyviai įdiegė veiksmingą testavimo, atvejų atsekimo ir užsikrėtusiųjų izoliavimo politiką, visuomenė pasitikėjo valdžia ir laikėsi jos nurodytų taisyklių. Šiai šaliai padėjo ir ankstesnė patirtis kovojant su MERS ir SARS virusais.

Lietuva, nors per pirmą pandemijos bangą išsiskyrė vienomis griežčiausių priemonių, tačiau pagal rezultatus nėra tarp blogiausių, bet nėra ir tarp geriausių. Skaičiuojant mirusiuosius nuo pandemijos pradžios, penktadienio duomenimis, iš 1 mln. gyventojų mažiausiai neteko Norvegija (56), Estija (66), Suomija (68), Latvija (81). Lietuvos netekčių mastas didesnis – 138. Bet nesame ir tarp proporciškai gyventojų skaičiui daugiausia netekčių patyrusių šalių: Belgija prarado 1 322 iš milijono, Ispanija – 911, Italija – 815, Jungtinė Karalystė – 803, Prancūzija – 739, Čekija – 659, Švedija – 633. Tiesa, mirčių skaičiavimo metodika skirtinga: vienur skaičiuojami visi mirusieji, kuriems nustatytas COVID-19, kitos šalys, taip pat ir Lietuva, išskiria mirusiuosius nuo šios ligos ir kitus, kurie mirė dėl kitų priežasčių, nors jiems ir buvo nustatytas COVID-19.

Tendencijos kelia nerimą

Tačiau COVID-19 pirmosios bangos atvejų ir mirčių kreivė pasaulyje, palyginti su dabartine, – diagramų apačioje.

Europa tapo pandemijos antros bangos karščiausiu židiniu. Prieš savaitę COVID-19 jau buvo diagnozuota per 10 mln. ES ir kitų Vakarų bei Vidurio Europos šalių gyventojų, mirė per 265 tūkst. žmonių, o per kelias kitas dienas šie skaičiai dar žymiai padidėjo. Pirmoji pandemijos banga labiau paveikė Vakarų Europos šalis, didesnis mirštamumas buvo kai kuriose iš jų, taip pat Švedijoje, o antroji jau apėmė visą Europą.

Gelbėjant sergančiuosius COVID-19 būtina stipri pirminė priežiūra ir psichologinė pagalba ne tik jiems, bet ir visiems kitiems pacientams.

Akivaizdu, kad į EBPO ir EK ataskaitą nebepatekusios pačios naujausios tendencijos – tik į blogąją pusę. O Lietuva atsidūrė tarp šalių, kur proporciškai gyventojų skaičiui naujų atvejų kreivė itin staigiai šovė į viršų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skelbiamais duomenimis, per pastarąsias dvi savaites skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų užsikrėtusiųjų skaičius,  Lietuvoje siekė 788, daugiau sirgo tik Austrijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Portugalijoje ir Čekijoje. Bet, pavyzdžiui, tokiam pačiam skaičiui gyventojų Estijoje tebuvo 254, Latvijoje – 241, o Suomijoje – vos 61 atvejis.

Tiesa, kaip ir pavasarį, atvejų pikas skirtingose šalyse nesutampa, tačiau tendencijos Lietuvoje kelia nerimą: absoliučiais skaičiais nuo spalio pabaigos naujų atvejų kas savaitę augo iš pradžių mažiau nei 4 tūkst., paskui 6 tūkst., dar kitą savaitę per 9 tūkst., o pastarąją jau 10,6 tūkst.

Nesimokome iš savęs

EBPO ir EK įvardytos COVID-19 pamokos šalims gerai žinomos. Reikia efektyvinti testavimo, užsikrėtimo atvejų atsekimo ir izoliavimo sistemą, taikyti socialinės distancijos priemones – riboti restoranų, ne pirmo būtinumo prekių parduotuvių ir kitų viešų susibūrimų įstaigų darbą, viešose erdvėse dėvėti apsaugines veido kaukes, skatinti dirbti nuotoliniu būdu.

Net ir turtingos šalys pandemijos metu susidūrė su sveikatos apsaugos darbuotojų stygiumi, tad būtina pasirengti papildomą žmogiškųjų išteklių rezervą, kuris galėtų padėti sveikatos įstaigų personalui.

Labai svarbios prevencijos priemonės slaugos namuose ir saugant nuo užkrato kitus rizikos grupių žmones, nes per pirmą pandemijos bangą 90 proc. mirusiųjų buvo vyresni nei 60 metų, o maždaug pusė COVID-19 mirčių daugelyje Europos šalių buvo tarp gyvenančiųjų globos namuose.

Vis dėlto, gelbėjant sergančiuosius COVID-19, būtina stipri pirminė priežiūra ir psichologinė pagalba ne tik jiems, bet ir visiems kitiems pacientams, kad būtų išvengta kitų ligų paūmėjimo ir netiesioginių mirčių nuo pandemijos.

"Šalys turi sustiprinti savo paramą sveikatos priežiūros sektoriui ir darbuotojams. Reikia išplėsti testavimo, atvejų atsekimo ir izoliacijos politikos mastą bei veiksmingumą", – pristatydamas "Apie sveikatą glaustai: Europa 2020" sakė EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria. Jis užtikrino, kad tarptautiniu mastu bus bendradarbiaujama užtikrinant masinę vakcinos gamybą ir jos prieinamumą. Tačiau, EBPO ekspertų prognozėmis, nors net kelių farmacijos bendrovių pažanga kuriant vakciną teikia vilčių, bet bent jau iki 2021-ųjų vidurio ji nebus masiškai prieinama daugelyje šalių, taip pat ir EBPO.

Reaguodamos į antrąją COVID-19 bangą, daugelis šalių iš pradžių ėmėsi įvairių ribojimų atsižvelgdamos į konkrečią epidemiologinę situaciją skirtinguose regionuose. Pavyzdžiui, Prancūzijoje įvesta keturių lygių gradacija su laipsniškais apribojimais. Ispanijoje vertintos kiekvienos savivaldybių epidemiologinė statistika ir sutarta, kokią ribą peržengus įvedami kokie ribojimai, įskaitant išvažiavimą ir įvažiavimą į labiau užkrėstą teritoriją.

Susikoncentravus gelbėti COVID-19 pacientus, nemažai sergančiųjų lėtinėmis ir kitomis ligomis negalėjo gauti reikiamo gydymo ir priežiūros. (V. Balkūno / Santaros klinikos nuotr.)

Tačiau viruso plitimo sulėtinti nepavyko, ir nemažai šalių, tarp jų ir Lietuva, įvedė karantiną. Šįsyk ribojimų ėmėsi net Švedija, vienintelė to nedariusi per pirmąją COVID-19 bangą.

Lietuviai, vertindami Vyriausybės dar iki antrojo karantino taikytas kovos su pandemija priemones, pasidalijo per pusę: 47 proc. joms pritarė, kiti 47 proc. – ne. Panašią nuomonę bendrovės "Kantar" apklausoje rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje išsakė ir kiti europiečiai. Lygiai taip pat Lietuvos visuomenė pasidalijo ir vertindama žmogaus laisvių ribojimus per pandemiją: 47 proc. jiems nepritaria, o dar tiek pat linkę juos pateisinti. Pagal šį rodiklį Lietuva artima Vidurio Europos šalims, kurių gyventojai gerokai kritiškesni nei vidutinis europietis. Visoje ES 59 proc. gyventojų linkę ribojimus pateisinti, o tik 37 proc. juos vertina kritiškai. Bet, verta prisiminti, kad ir ribojimai Lietuvoje buvo vieni griežčiausių. Beje, palyginti su birželiu, visoje ES padaugėjo kritiškai vertinančių ribojimus, o Lietuvoje šis padidėjimas sudaro net 16 proc. punktų, daugiau nepatenkintųjų atsirado tik Kipre. Labiausiai pateisinti ribojimus linkę suomiai, airiai, maltiečiai, o mažiausiai – slovėnai, bulgarai, lenkai.

Tačiau jei per pirmąją bangą sugebėjome mokytis iš kitų ir operatyviai ėmėmės gal ir per griežtų, bet davusių efektą priemonių, tai dabar naujų atvejų dinamika rodo, kad nesugebame pasimokyti iš savo pačių jau įgytos patirties. Kodėl, atsakymą beveik žinome: pirma – maksimaliais užmojais šėlstant barams ir restoranams – visi į rinkimus, o paskui, kas likome neužsikrėtę, – į karantiną.


Rekordinis 2,3 tūkst. COVID-19 atvejų skaičius

Sekmadienį paskelbta, kad per pastarąja parą Lietuvoje patvirtintas iki šiol didžiausias nuo pandemijos pradžios 2 307 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų skaičius, mirė 12 žmonių, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC),

610 atvejų registruoti Vilniaus, 433 – Kauno, 277 – Klaipėdos, 239 – Šiaulių, 172 – Panevėžio, 149 – Alytaus, 136 – Marijampolės, 120 – Telšių, 85 – Tauragės ir 67 – Utenos apskrityse. 19 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Šaltinis: BNS



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaukės

kaukės portretas
Ar gausybė valdžiažmogių patarėjų ekspertų nors kartą tyrė testų ir kaukių patikimumą? Ar nekenkia lauke dėvimos dėl šlapio sniego ar lietaus sušlapusios kaukės?

baikit meluot, nusibodot

baikit meluot, nusibodot portretas
Pamiršo straipsnyje paminėti, kad Lietuva šalis viena daugiausiai testų atliekanti. Tarp 31 šalies LT yra septinta pagal testavimą, o Latvija vos keturiolikta. Atlikim tik tie testų kiek Latvija tai ir mes mažiau atvejų matysime.

Kawenskas

Kawenskas  portretas
yra zmoniu nesupratimas kas darosi realybeje...covid tas pats kaip kokiam 12 amzui lietaus dievas ! Jei papriestaraudavo kas nors ,tai baigdavo savo gyvenima...didziausi priesai tai ne covid ,o valdzia ,spauda ir televizija !!!
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių