- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keliomis lėtinėmis ligoms sergantiems pacientams – vadinamiesiems poliligotiems – atsivėrė daugiau gydymo galimybių. Skirtingose Lietuvos gydymo įstaigose įgyvendinami projektai, kurių metu diegiami inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai. Pirmieji rezultatai rodo, kad pacientų, dalyvavusių projektuose, būklė itin pagerėjo, normalizavosi daugelis jų sveikatos rodiklių.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad nors nemaža dalis mūsų visuomenės narių serga lėtinėmis ligomis, tačiau jų gydymui iki šiol buvo skirtas nepakankamas dėmesys. „Kas penktas mūsų visuomenės narys serga dviem ir daugiau lėtinių ligų ir pagal šį rodiklį esame Europos Sąjungos paraštėse. Mūsų sveikatos būklė tiesiogiai lemia mūsų gyvenimo kokybę, todėl didelė dalis visuomenės dėl sveikatos problemų negali ja mėgautis. Sveikatos sistemos perorientavimas į paslaugas, kurios prisideda prie kokybiško gyvenimo užtikrinimo, yra vienas svarbiausių šiandienos uždavinių“, – sako A. Dulkys.
Keliose dešimtyse šalies gydymo įstaigų yra pradėti bandomieji projektai, kurių metu pacientais, sergančiais dviem ir daugiau lėtinių neinfekcinių ligų, rūpinasi specialiai suburtos medikų komandos ir atvejo vadybininkai ar slaugytojos. Projektų metu išbandomi inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai – nuo įtraukios atvejo vadybos iki pažangių kompleksinių gydymo metodų. Planuojama, kad baigus projektus bus apmokyta daugiau nei 700 medikų ir specialistų.
Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad poliligotumas sukuria neigiamas pasekmes pacientui, jo artimiausiai aplinkai ir sveikatos sistemai: didina ankstesnio mirtingumo, negalios, žemos gyvenimo kokybės ir kitas rizikas.
Jau žinomi pirmieji rezultatai
Pirmuosius tris projektus įgyvendino ir rezultatus apibendrino VšĮ Karoliniškių poliklinika, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras. Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos projektą koordinavusios direktoriaus pavaduotojos medicinai Larisos Sergejevos, dalyvauti projekte jiems buvo ypač aktualu, nes poliligotumas siejamas su vyresniu amžiumi, o šios poliklinikos pacientai – bene vyriausi Vilniaus mieste. Į projektą buvo pakviesta 210 sergančių arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu su blogesne glikemijos kontrole poliklinikos pacientų.
„Pagerėję pacientų sveikatos rodikliai viršijo lūkesčius: 43 proc. sumažėjo arterinis kraujo spaudimas, net 66 proc. normalizavosi glikozilinto hemoglobino rodiklis, 72 proc. pacientų stebėti teigiami lipidogramos pokyčiai. Sunkiau sekėsi mažinant pacientų kūno masę, tačiau ir čia per du metus visi kartu ištirpdė net 600 kilogramų svorio“, – rezultatus pristatė L. Sergejeva.
Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) specialistai akcentavo, kad dėl taikomų sprendimų gerokai išaugo pacientų įsitraukimas į gydymo procesą, o tai atsispindėjo ir pasiektuose rezultatuose. Vilkijos projekte iš viso dalyvavo 245 pacientai iš penkių gydymo įstaigų: VšĮ Garliavos PSPC, VšĮ Kybartų PSPC, VšĮ Pakaunės PSPC, VšĮ Vilkijos PSPC ir VšĮ Lekėčių ambulatorija.
„Atvejo vadybininkas – gyvensenos medicinos specialistas projekte atliko tai, ko taip trūksta mūsų pacientams: užtikrino holistinį paciento ištyrimą, sudarė individualų paciento planą ir kontroliavo, kaip pacientui sekasi jį vykdyti. Pacientas turėjo nuolatinę priežiūrą, kontrolę ir palaikymą nustatytiems sveikatos rodikliams pasiekti“, – sakė gyvensenos medicinos specialistė Vilma Verygienė, kuri kartu su kolege Aiste Kučinskiene koordinavo Vilkijos PSPC poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelio diegimo projektą.
Apibendrinus pirmųjų trijų įgyvendintų projektų rezultatus, 665-ių dalyvių sveikata pagerėjo taikant kompleksines priemones. Ypač pravertė technologijos – mobiliosiomis programėlėmis medikų ir specialistų komandoms buvo perduodami pacientų sveikatos rodikliai. Tai leido operatyviai priimti sprendimus, užtikrinančius ligos kontrolę. Pirmųjų užbaigtų projektų dalyviais rūpinosi 127 medikų ir specialistų komandos, o visą procesą koordinavo atvejo vadybininkai (arba slaugytojos).
Visus keturiolika bandomųjų projektų planuojama pabaigti iki 2023 metų liepos mėnesio. Jie tiesiogiai palies apie 5 tūkst. pacientų. Projektams įgyvendinti iš Europos Sąjungos investicijų fondų buvo skirta 10,5 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių2
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...