Tirti neskubėjo
„Kauno diena“ jau rašė, kad legioneliozė kaip gretutinė liga dvylikametei paauglei Kauno klinikose buvo nustatyta balandžio 17 d. (pagrindinė liga – plaučių uždegimas). Kitą dieną jos mama Kamilė (vardas pakeistas) sulaukė NVSC specialistų skambučio. Specialistus ji informavo, kad dukra lanko plaukimo treniruotes „Vilijos“ baseine Kaune.
„Patikrinti, ar legioneliozės užkrato nėra mūsų bute – vonioje, duše, centro darbuotojai atvyko netrukus. Juos priėmė vyras – aš su dukra tuo metu buvau ligoninėje. Tiesa, dar prieš atvykstant NVSC specialistams mūsų daugiabutyje buvo atlikta vandentiekio sistemos profilaktika. Vyras sakė, kad iš čiaupo tekėjo karštesnis vanduo nei įprastai. Taigi, jei legioneliozės užkrato ir buvo mūsų namuose, jis, dar iki atvykstant specialistams, buvo išnaikintas. Juk pakaitinus vandenį iki 60 °C, legionelės bakterijos žūsta. Tai žino ne tik gyventojai, bet ir daugiabučio administratorius“, – įsitikinusi Kamilė.
Tačiau, pasak mamos, ieškoti pavojingos ligos užkrato „Vilijos“ baseine, kur jos dukra kartu su kitais vaikais lanko plaukimo treniruotes, NVSC atstovai neskubėjo – atvyko tik balandžio 30 d.
„Tądien sulaukiau baseino darbuotojos skambučio. Ji sakė, kad atvykę NVSC darbuotojai tikrino dušus, kitas baseino patalpas – ieškojo legionelių. Ieškojo praėjus dviem savaitėms, kai gavo žinią apie mano dukrai diagnozuotą legioneliozę! Jei jie visada taip „skuba“, nestebina, kad mažai atvejų nustato, kur žmonės pasigauna šią ligą“, – piktinosi kaunietė. Ji svarstė, ar NVSC atstovai tokiu pat greičiu ieškotų ligos užkrato, jei legioneliozė būtų nusinešusi ja susirgusio asmens gyvybę.
Sudaro sąlygas susitvarkyti?
Apie tai, kad NVSC tyrimas jau baigtas ir jos dukrai diagnozuotos legioneliozės šaltinis nenustatytas, Kamilė teigė sužinojusi tik iš „Kauno dienos“ žurnalistės. Dvylikametės mama įsitikinusi: jei NVSC nebūtų taip užtrukęs, vieta, kur jos dukra užsikrėtė pavojinga liga, greičiausiai būtų buvusi nustatyta.
„Manau, taip lėtai tirdami vietas, kur galėjo daugintis legionelės, NVSC atstovai sudaro sąlygas tam tikriems žmonėms imtis legioneliozės profilaktikos, pakaitinus vandenį iki reikiamos temperatūros išnaikinti bakterijas – kitaip tariant, sunaikinti užkrato pėdsakus dar iki atvykstant tikrintojams“, – svarstė Kamilė.
Tikrino dušus, kitas baseino patalpas – ieškojo legionelių. Ieškojo praėjus dviem savaitėms, kai gavo žinią apie mano dukrai diagnozuotą legioneliozę!
Pasak jos, kai tyrimai atliekami taip lėtai, nestebina ir labai mažas procentas atvejų, kai pavyksta nustatyti ligos šaltinį – legionelės bakterijų konkrečioje vietoje.
NVSC duomenimis, pernai epidemiologinė diagnostika (tyrimai) organizuoti 52 legioneliozės ligos atvejais, tačiau legionelės bakterijų buvo aptikta tik 6 atvejais. Taigi, legioneliozės šaltinis pernai nustatytas tik 11,5 proc. tirtų atvejų.
Užkrato šaltinio nenustatė
NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė informavo, kad dėl minėto legioneliozės atvejo dvylikametei siekdamas nustatyti galimus infekcijos sukėlėjų šaltinius NVSC Kauno departamentas atliko atvejo epidemiologinę diagnostiką (tyrimą). Pasak NVSC atstovės, remiantis nustatyta tvarka, maksimalus terminas atlikti šį patikrinimą buvo gegužės 10 d.
Tą dieną L. Grinytė-Jauniškienė atsiuntė atsakymus į su šiuo tyrimu susijusius klausimus.
„Įvertinus epidemiologinės diagnostikos metu gautą informaciją, šalto ir karšto vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatus, atliktus ligonio gyvenamajame daugiabutyje ir baseine (Legionella bakterijų neaptikta, šalto ir karšto vandens temperatūra atitiko reikalavimus), baseino operatyviosios kontrolės duomenis (...) nepakanka duomenų užsikrėtimo priežasčiai nustatyti. Infekcijos šaltinis lieka nežinomas“, – tyrimo rezultatus komentavo L. Grinytė-Jauniškienė.
Ji patikslino, kad, atlikus vaiko namų ir vaiko lankomo baseino vandens mėginių laboratorinius tyrimus, legionelių neaptikta.
L. Grinytė-Jauniškienė atkreipė dėmesį, kad, vertinant užsikrėtimo legionelioze riziką, atvejai yra klasifikuojami į susijusius su kelionėmis, hospitalinius, įgytus visuomenėje (namuose, paslaugų teikimo vietose ir pan.).
„Atmetus kelionių ir hospitalinės infekcijos riziką, atvejai siejami su visuomene. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, dažniausiai užsikrėtimo legionelioze vieta visuomenėje lieka nežinoma, todėl ne visais atvejais pavyksta nustatyti tikslų infekcijos šaltinį“, – teigė NVSC atstovė.
Pasak jos, pranešimų apie legioneliozės atvejus padaugėjo visoje Europoje. Kodėl Senajame žemyne daugėja žinomų legioneliozės, plintančios per smulkius vandens lašelius, vandens garus, atvejų, lieka neaišku.
Kokia atsakomybė lauktų?
Pasidomėjome, kokia atsakomybė lauktų baseino administracijos, jei legioneliozės užkrato būtų rasta baseino patalpose.
Kaip informavo NVSC, jei baseine būtų nustatyta pažeidimų ir neužtikrinami higienos normos HN 109:2005 reikalavimai, po tikrinimo būtų teikiami nurodymai šalinti pažeidimus ir taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį. Jei būtų rasta legionelių ir nustatytas priežastinis ryšys, būtų taikomos rinkos ribojimo priemonės (baseino veiklos sustabdymas) pagal Produktų saugos įstatymą.
Jei randama legionelių daugiabučio namo vandens tiekimo sistemoje, ji turi būti valoma ir padaroma nekenksminga. Paskui atliekamas vandens mikrobiologinis tyrimas legionelės bakterijoms nustatyti. Informacija perduodama Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, kuri atlieka valstybinę energetikos priežiūrą ir kontrolę.
Pasiteiravus, kaip NVSC vertina, ar, siekiant nustatyti galimo legioneliozės užkrato vietą užtenka į ją atvykti praėjus dviem savaitėms, kai gautas pranešimas apie šios ligos atvejį, L. Grinytė-Jauniškienė atsakė: „Gavus informaciją apie užkrečiamosios ligos atvejį, NVSC epidemiologinį tyrimą pradeda per 24 valandas, t. y. susisiekia su susirgusiu asmeniu arba jo artimaisiais ir aiškinasi su užsikrėtimu susijusias aplinkybes. Šiuo atveju, kaip ir visais kitais, taip ir buvo padaryta. Tačiau atliekant epidemiologinį tyrimą susijusios svarbios informacijos gali atsirasti ir vėliau, kaip ir šiuo atveju – informacija apie baseiną.“
NVSC atstovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad balandžio 17 d. gydymo įstaigos pateiktame pranešime buvo nurodyta, kad galimas užsikrėtimo šaltinis – namuose, nedelsiant – balandžio 18 d. – paimti vandens tyrimai namuose. „Tad dėmesys buvo namams, juos vertinant kaip potencialų infekcijos šaltinį. Balandžio 18 d. gavus papildomos informacijos apie baseiną, nedelsiant buvo įvertinta, ar nėra kitų galimai susijusių ligos atvejų. Atliekant šį vertinimą buvo atsižvelgta ir į tai, kad inkubacinis ligos laikotarpis jau buvo pasibaigęs (jis truko nuo 2024 04 05 iki 2024 04 15). Nei inkubaciniu ligos periodu, nei jam pasibaigus kitų ligos atvejų, kurie gali būti siejami su šiuo atveju ar su baseinu, nenustatyta. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tikimybė, jog rizika gali būti susijusi su baseinu, yra mažai tikėtina, tačiau siekiant tuo įsitikinti ir įvertinti galimą riziką kitiems baseino lankytojams buvo atliktas baseino vandens tyrimas“, – teigė L. Grinytė-Jauniškienė.
Nepakanka duomenų užsikrėtimo priežasčiai nustatyti. Infekcijos šaltinis lieka nežinomas.
Ji priminė, kad higienos normos reikalavimais baseinams yra nustatyta pareiga patiems periodiškai atlikti laboratorinius tyrimus. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliekami geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologiniai tyrimai legionelėms nustatyti; karšto vandens baseinų, pvz., sūkurinių vonių ir pan., laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
„Patikrinimo metu, be tyrimų paėmimo, buvo vertinama ir esama situacija baseine, tikrinama, ar atliekami minėti tyrimai. Pažeidimų nenustatyta“, – informavo NVSC atstovė.
Bakterijų randa retai
Kiekvienu žinomu legioneliozės atveju NVSC tiria, kur žmogus galėjo užsikrėsti legionelės bakterijomis. Atliekami vandens mėginių tyrimai, vertinami ligonio ir vandens mėginių laboratorinių tyrimų rezultatai ir kt.
L. Grinytė-Jauniškienė užsiminė, kad ne visais atvejais pavyksta atlikti laboratorinius vandens tyrimus. Pasitaiko atvejų, kai žmonės atsisako atlikti vandens tyrimus namuose, būna išvykę ir nesudaro galimybių patekti į jų būstą ir kt.
NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo nustatytas 71 legioneliozės atvejis, tarp jų nebuvo nė vieno vaiko.
2023 m. iš 71 atvejo 48 atvejai siejami su visuomene, 8 – su kelionėmis, 4 – galimai hospitaliniai, 11 – nežinoma. Tyrimai organizuoti 52 ligos atvejais. Legionelės bakterijų buvo aptikta 6 atvejais.
Šiemet sausio–balandžio mėnesiais nustatyta 16 legioneliozės atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) duomenimis (kai kurių tyrimų atsakymų dar laukiama), legionelės bakterijų buvo aptikta 4 asmenų gyvenamosiose vietose.
Komentaras
Saulius Čaplinskas
Virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius
Keista, kad taip „operatyviai“ NVSC reaguoja – ieškoti legionelių baseine, kurį lankė legionelioze sergantis vaikas, atvyksta tik po dviejų savaičių. Ne pirmą kartą girdžiu nuogąstavimus, kad kai kuriose įstaigose po pandemijos taip ir liko darbas nuotoliu. Šiame kontekste šypseną kelia viešumoje vis pasigirstantys siūlymai pereiti prie keturių dienų darbo savaitės. Man atrodo, kai kurios institucijos, įstaigos, tarp jų – ir NVSC – jau dabar geriausiu atveju dirba tris dienas per savaitę. Tiek ligos židinio ištyrimo operatyvumas, tiek kontaktų atsekimas, tiek darbas informuojant visuomenę – norėtųsi ne tik daug operatyvesnio ir profesionalesnio, bet gal net ir nuoširdesnio požiūrio. Panašu, kad viskas atliekama atmestinai. Jei tik po dviejų savaičių atvyksta tirti galimo legioneliozės židinio, tai parodo, kad NVSC vadovai turbūt nesupranta, kad ši institucija reikalinga ne vien tik išdavinėti leidimams, bausti, bet ir vykdyti stebėseną, ligų prevenciją. Ko reikėtų, kad situacija pasikeistų? Šis klausimas turėtų būti adresuotas sveikatos apsaugos ministrui. Bet kokiu atveju, jei taip ilgai atliekami tyrimai, ministras gali sulaukti nemalonumų iš Europos ligų kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos.
Ministras su NVSC aptars procesus
Pakomentuoti situaciją, kai NVSC atstovai tikrinti baseino dėl galimo legioneliozės židinio atvyko tik po dviejų savaičių nuo žinios apie dvylikametės ligą, paprašėme sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio.
Jo patarėjas Tomas Bagdonas atsiuntė atsakymą:
„Gavus jūsų užklausą, ministras pavedė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriui pateikti informaciją apie situaciją. Situacija kiek skiriasi nuo suformuotos klausime.
Pateikiama tokia įvykių chronologija:
Balandžio 15 d. ligonis buvo hospitalizuotas. Iš gydymo įstaigos NVSC gavo pranešimą apie diagnozę balandžio 17 d. Pranešime buvo nurodyta, kad galimas užkrėtimo šaltinis yra namai. Kitą dieną buvo organizuoti tyrimai pacientės namuose – iš viso paimti aštuoni mėginiai. Jie paimti tiek pačiuose namuose, tiek vandentiekio įvade. Taip pat patikrinti vandens atitikimas higienos reikalavimams – pažeidimų nenustatyta. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad name balandžio 10 d. buvo atliktas termošokas – jei ir buvo užkrato šaltinis, jis buvo sunaikintas. Vėliau gauti tyrimo rezultatai patvirtino užkrato nebuvimą name.
Balandžio 18 d. iš gydymo įstaigos gautas papildytas pranešimas, kad galimas užkrato šaltinis yra baseinas. Reikia žinoti, kad legionella bakterijos inkubacinis periodas tęsiasi dešimt dienų, vadinasi jei užkrato šaltinis būtų baseinas, iš ten per šį laikotarpį būtų pristatyta daugiau pacientų. Per visą laikotarpį nebuvo gauta informacijos apie kitus susirgimus, todėl buvo įvertinta NVSC, kad susirgimas yra pavienis ir nesusijęs su masinių susibūrimų vieta. Vis dėlto profilaktiškai buvo nuspręsta balandžio 25 d. atlikti patikrinimą baseine, jis užsakytas balandžio 30 d. Skirtumas tarp sprendimo ir tyrimo atlikimo Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) susijęs su darbų apimtimis.
Ministro vertinimu, ieškant užkrato židinio buvo atlikti visi reikalingi veiksmai, tačiau baseino tyrimo prioretizavimas, nors ir profilaktinis, turėjo būti, kad būtų galutinai išsklaidytos žmonių baimės. Procesai, NVSPL tyrimų krūviai ir jų prioretizavimas bus aptarti atskirai su NVSC.“
Naujausi komentarai