Tuo įsitikinusi Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė, kuriai siekis bet kokiomis priemonėmis įteisinti valstybines vaistines atrodo ne tik beprasmis, bet ir pavojingas.

„Blogiausias scenarijus – jei ligoninės privalės kurti nuosavas vaistines. Tam reikės nemažų išlaidų, todėl greičiausiai tektų naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigus. Kitaip tariant, pacientams skirtos lėšos nukeliautų į bereikalingą infrastruktūrą. Šiaip ir dabar galima steigti ir veikia keletas valstybinių vaistinių“, – aiškino I. Drėgvienė.

Jos nuomone, vaistinių Lietuvoje yra pakankamai daug, o jų konkurencija taip pat didžiulė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose valstybėse 100 tūkstančių gyventojų jų tenka 24,7, tuo metu Lietuvoje – net 47,5 vaistinės.

O valstybinio modelio atsikratė net ir anksčiau jį išmėginusios valstybės. „Kažkodėl aiškinama, neva dėl to gali atpigti vaistai. Tačiau kažkodėl valstybė nesiima steigti mažmeninės prekybos tinklo, nors daugelis prekių Lenkijoje pigesnės nei pas mus. Akivaizdu, kad priežastys slypi visai kitur“, – teigė I. Drėgvienė.

Trūksta ne vaistinių, bet vaistų

Seimo Sveikatos reikalų komitetas anksčiau nepritarė parlamentarų Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms, įteisinančioms ligoninėse vaistines, kurios galėtų medikamentus pardavinėti visiems gyventojams. Tačiau Seime šis projektas bus toliau svarstomas, nes dabar jis perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuriam vadovauja ta pati A. Širinskienė.

I. Drėgvienė tokį bandymą pakartotinai prastumti pataisas palygino su lipimu pro langą, kai niekas neįleidžia pro duris.

„Pacientams, nors mūsų forumo niekas į konsultacijas taip ir nepakvietė, tų valstybinių vaistinių nereikia. Medikų bendruomenei, kaip galima suprasti iš viešų pasisakymų, taip pat. Tai kam jos reikalingos? Lietuvoje vaistinių apstu, trūksta tik vaistų. Būtent tokių, kuriuos skiria gydytojai, o ne tokių, kuriuos bruka Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigė forumo pirmininkė.

Pigus preparatas brangiai kainuoja

Lietuvoje prekybą reikalingiausiais – kompensuojamaisiais – vaistais ir taip kontroliuoja valstybė, nes būtent jos institucijos derasi su gamintojais dėl kainų ir jas reguliuoja. Tačiau daugelio tokių vaistų trūksta dėl prasto planavimo ir nuolatinio siekio sutaupyti.

I. Drėgvienės nuomone, mintis įteisinti valstybines vaistines galėjo kilti dėl to, kad iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijos taikytos priemonės nepasiteisino.

„Matyt, ta politika, kai nuolat keičiama vaistų kompensavimo tvarka, kai pirmiausia siūlomi generiniai medikamentai, nedavė rezultatų. Tačiau sunku įsivaizduoti, kokią naudą atneštų ligoninių vaistinės, ypač kai akcentuojami pigesni vaistai. Juk ir dabar ligoninės per viešuosius pirkimus gali įsigyti vaistų ir skirti juos savo pacientams“, – aiškino Lietuvos pacientų forumo pirmininkė.

Ji įsitikinusi, kad, užuot švaisčius lėšas naujai infrastruktūrai, būtų galima už tuos pinigus smarkiai pagerinti ligonių gyvenimo kokybę, o sykiu ir nemažai sutaupyti.

„Pavyzdžiui, po organų persodinimo pacientams reikia imunosupresantų, bet, pagal dabar galiojančią tvarką, jie turi primokėti už vieną jų kursą apie šimtą eurų, kadangi į kompensuojamųjų sąrašą įtraukiami tik pigiausi. O ką tai reiškia? Generinių imunosopresantų svyravimo paklaida, palyginti su originaliais, siekia net 30 procentų. Vadinasi, tokiais vaistais gydomus žmones tenka papildomai tirti, guldyti į stacionarus. Bet juk tai yra didžiulės papildomos išlaidos“, – pasakojo I. Drėgvienė.

Tos sąnaudos sumažėtų, jei ligoniams būtų skiriami kokybiškesni medikamentai ir įteisintas inovatyvus gydymas, kuris, net ir būdamas brangesnis, yra efektyvesnis. Tačiau dabar investicijas planuojama mesti į valstybines vaistines.