- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš kasmet Lietuvoje gimdančių beveik 30 tūkst. moterų penktadalį sudaro vyresnės nei 35 metų. Būtent amžius yra vienas pagrindinių kriterijų, dėl kurio didėja rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Pasak genetinius tyrimus atliekančių gydytojų, tokia rizika vyresnio amžiaus nėščiosioms išauga net septynis kartus.
Danieliaus Serapino, šeimos klinikos „Alfa clinic“ gydytojo genetiko, teigimu, genetinės ligos ir chromosominiai pakitimai vaisiuje gali pasireikšti bet kurioje šeimoje – nesvarbu, ar moteris jauna, ar vyresnė. Tačiau pastebėta, kad vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti, pavyzdžiui, Dauno sindromu sergančio vaiko statistiškai yra didesnė, t. y. 1 iš 100.
„Lietuvoje vyresnių nei 35 metų moterų kiekvienais metais pastoja apie 18 proc., o kuo moteris vyresnė, tuo genetinių ligų tikimybė būsimam kūdikiui didesnė. Žinoma, amžius nėra vienintelis kriterijus. Kiek dažniau Dauno, Edvardso ir kitais sindromais sergantį kūdikį gali pagimdyti moterys, kurioms pastojimo laikotarpiu buvo atliktas pilvo organų rentgenas. Arba toms, kurios prieš pastodamos ar nėštumo pradžioje vartojo vaisiui pakenkti galinčių vaistų, įskaitant ir hormoninius kontraceptikus. O vartojančių kontraceptikus Lietuvoje – šimtai“, – sako D. Serapinas.
Moterims, norinčioms sužinoti vaisiaus sveikatos būklę, atliekami specialūs, vadinamieji prenataliniai (iki gimimo) invaziniai, t. y. vaisiaus vandenų, arba neinvaziniai, t. y. kraujo, genetiniai tyrimai. Gydytojo teigimu, invaziniai tyrimai yra tikslesni, tačiau gali sukelti komplikacijų. O neinvaziniai, arba dar kitaip vadinami biocheminiai, tyrimai saugesni, tačiau jų tikslumas 70–80 proc.
D. Serapinas teigia, jog atliekant vaisiaus vandenų invazinius tyrimus, kada plona adatėle per pilvo priekį paimamas vaisiaus vandenų mėginys, vienai iš šimto moterų gresia persileidimu arba infekcija.
„Teko konsultuoti moterį, kuri pas mane atvyko dėl to, jog negali išnešioti kūdikio. Paaiškėjo, kad prieš dešimt metų, kai jai buvo daugiau nei 35 metai, jai buvo darytas vaisiaus vandenų tyrimas. Po jo, šešioliktą nėštumo savaitę, moteriai nutekėjo vandenys. Taip ji prarado vaisių, kuris, beje, buvo sveikas“, – apie galimas invazinių tyrimų komplikacijas pasakoja gydytojas.
Visai nenesiai JAV buvo pradėti taikyti dar vieni – naujieji – neinvaziniai tyrimai (NIPT), kurių patikimumas artimas invaziniams tyrimams ir siekia 99 proc. Šiuo metu Lietuvoje juos atlieka vos kelios klinikos, bendradarbiaujančios su JAV laboratorijomis.
„Naujieji neinvaziniai tyrimai – tai nauja genetinių tyrimų rūšis. Jais tiriami vaiko genai mamos kraujyje. Jie išskirtiniai tuo, jog sujungia tiek neinvazinių tyrimų, kada imamas nėščiosios kraujo mėginys, tiek invazinių tyrimų tikslumą“, – teigia gydytojas genetikas.
Naujuosius tyrimus rekomenduojama atlikti vyresnėms moterims bei toms, kurių preliminarūs biocheminiai tyrimai parodė, jog yra rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Atsakymas dėl tyrimo rezultatų pacientą pasiekia per 7–14 dienų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...