Švieži pavasariniai žalumynai – tikras vitaminų, ypač C, šaltinis. Tiesa, be jau įprastų mūsų stalui krapų, petražolių ar svogūnų laiškų, patyrė virėjai siūlo išmėginti ir gegužę laukuose augančias žoles.

Kiaulpienės

Kaulpienės dar žydi, tad pats laikas pasigaminti salotų iš jų lapų ir žiedų. Naudingosios šio augalo savybės žinomos jau labai seniai. Pienės gerina medžiagų apykaitą, teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Jose gaus antioksidantų ir kalio. Tai natūrali temperatūrą mažinanti ir priešvirusinė priemonė.

Muso receptas: 100 g neriebios varškės suplakite su 70 ml pieno, 1 šaukštu medaus ir 3 šaukštais pienių žiedlapių.

Peletrūnas

Šis augalas turi išskirtinį skonį ir aromatą. Gegužę peletrūnai naudingiausi. Jaunuose augalo lapeliuose gausu askorbo rūgšties, karotino, magnio, geležies ir fosforo. Peletrūnas raminamai veikia nervų sistemą. Dietologai jo rekomenduoja vartoti sergant avitaminoze arba laikantis bedruskės dietos.

Padažo receptas: sumaišykite 100 ml alyvuogių aliejaus, 35 ml baltojo vyno acto, 3 šakeles šviežio peletrūno, gautą masę pagardinkite pipirais ir druska. Toks padažas tinka prie mėsos patiekalų

Dilgėlės

Dilgėlė yra ne tik vienas svarbiausių mūsų krašte augančių vaistinių augalų, bet ir puikus maito papildas. Šviežios dilgėlės turi 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų, beveik 2,3 proc. mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio.

Dilgėlės lapuose yra C, K, E ir B grupės vitaminų ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A. Maistingumu dilgėlės du kartus lenkia morkas ir net tris kartus – špinatus, kaloringumu prilygsta bulvėms.

Salotų receptas: šviežius dilgėlių lapelius nuplaukite drungnu vandeniu, sumaišykite su įvairių salotų lapais, smulkintomis morkomis ir ridikėliais bei saulėgrąžomis. Pagardinkite druska, pipirais ir grietine.

Svarbu:

Pavasario žoles naudokite tik termiškai neapdorotas, nes tik taip jos išsaugo maistines savybes.