- Skaistė Kalininaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Namai yra ta vieta, į kurią kaskart sugrįžę jaučiamės atradę ramybę ir saugumą. Deja, iš tiesų net ir namuose nesame visiškai saugūs. Kodėl?
Jungikliai ir rankenos
Kiekviename namų kambaryje mūsų sveikatai pavojų gali sukelti mikrobai. Šie mažyčiai, plika akimi nematomi mikroorganizmai veisiasi ant kasdien naudojamų daiktų.
Kurie iš jų yra ideali terpė mikrobams plisti ir kaip išvengti jų žalos?
Neretai grįžę namo pirmiausia įjungiame šviesą. Jei vasarą to nereikia daryti vestibiulyje, tai einant plautis rankų į vonią ar tualetą, kurie dažnai yra be langų, tampa neišvengiama. Nenuostabu, kad būtent jungikliai yra vieni nešvariausių daiktų visuose namuose: juos liečiame neplautomis rankomis, ant kurių po dienos yra susikaupę pačių įvairiausių mikrobų.
Liesdami durų rankenas ir šviesos jungiklius neplautomis rankomis, sau ir savo artimiesiems sukeliame riziką apsikrėsti tokiomis bakterijomis, kaip E.coli, Girdia lamblia ir Balantidium coli. Jos sukelia įvairias žarnyno infekcijas.
Kaip to išvengti? Tvarkant namus derėtų prisiminti ir išvalyti šias, neretai pamirštamas, vietas paprasčiausia dezinfekuojančia šluoste.
Klaviatūra, pultelis, telefonas
Mobilusis telefonas, nuotolinio valdymo pultelis ir kompiuterio klaviatūra – be šių trijų daiktų tikriausiai jau nebeįsivaizduojame savo kasdienybės. Ant jų, kaip ir šviesos jungiklių bei durų rankenų, paliekame įvairių mikrobų.
Siekiant apsisaugoti nuo mikrobų dera dažniau plauti rankas ir vėlgi valyti šias priemones dezinfekuojančiomis šluostėmis ar servetėlėmis.
Ko gero, būtų pravartu atskirai pakalbėti apie kompiuterio klaviatūrą. Remiantis Čikagos Šiaurės Vakarų memorialinės ligoninės atliktu tyrimu, ant kompiuterio klaviatūros net 24 valandas gali išgyventi dvi mirtinai pavojingos bakterijų rūšys: Enterococcus faecium (gali sukelti odos, kraujotakos, šlapimtakių infekcijas) ir Staphylococcus aureus.
Mikrobai ant klaviatūros patenka ne tik nuo mūsų rankų. Nemažai žmonių, dirbdami kompiuteriu, neretai suderina valgymo ir gėrimo procesus. Patys to nepastebėdami trupina, išteplioja maistu ar apipila įvairiais skysčiais savo kompiuterio klaviatūrą. Palaipsniui tai sudaro idealias sąlygas plisti įvairiems mikroorganizmams.
Specialistai rekomenduoja imtis atsargumo priemonių ir apsaugoti save bei techniką nuo žalingo poveikio: periodiškai išvalyti klaviatūrą šluoste ar išsiurbti dulkių siurbliu ir vengti valgyti ar gerti dirbant kompiuteriu.
Pjaustymo lentelės
Pjaustymo lentelė – tai vienas tų daiktų, kuriuos gaminantieji maistą naudoja kasdien ir net kelis kartus per dieną.
Mikrobų ant pjaustymo lentelių atsiranda nuo žalios mėsos, daržovių ar kitų maisto produktų, taip pat ilgai jas mirkius vandenyje su kitais nešvariais indais.
Verta įsidėmėti, kad pjaustymo lenteles geriausia nuplauti karštu vandeniu šiurkščia ir muiluota kempinėle atskirai nuo plaunamų indų. Panaudojus lentelę vienam produktui, reikia ją nuplauti ir nusausinti, kad grėsmę keliantys mikroorganizmai nepatektų ant kitų maisto produktų.
Be to, pjaustymo lenteles rekomenduojama periodiškai pakeisti naujomis, nes nuo dažno pjaustymo jų paviršiuje atsiranda įpjovų, kuriose kaupiasi mikrobai ir juos yra labai sunku išvalyti.
Plautuvė ir kempinėlė
Patys nešvariausi daiktai visoje virtuvėje – kempinėlė ir plautuvė. Pastaroji savo nešvarumu prilygsta klozetui.
Nešvarūs indai, įvairaus maisto likučiai yra idealios sąlygos plautuvėje veistis E.coli ar salmonelių bakterijoms. Jos gali patekti ant rankų ar net maisto, o vėliau ir į organizmą, kur gali sukelti žarnyno negalavimų.
Siekiant išvengti šių sveikatos sutrikimų, patartina plauti virtuvės kriauklę specialiomis priemonėmis. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ir vamzdžiams valyti bei dezinfekuoti, nes ten taip pat kaupiasi įvairių sveikatą žalojančių mikrobų.
Kempinėlė – nešvariausias, pavojingiausias sveikatai daiktas namuose. Kempinėlės struktūra yra ypatinga tuo, kad ne tik plauna indus, bet ir yra puiki terpė mikrobams daugintis.
Plaudami nešvarius indus mes siekiame jų švaros, o perbraukę nešvaria kempinėle jų paviršių padengiame mikrobais. Nešvari kempinėlė, kaip ir kriauklė, didina riziką apsikrėsti salmonelėmis, E.coli ir stafilokoko (sukelia žarnyno sutrikimų) bakterijomis.
Būtina reguliariai keisti senąją kempinėlę nauja. Senąją galima dezinfekuoti, ją sušlapinus ir pakaitinus mikrobangų krosnelėje kelias minutes.
Kilimai
Ar jūsų kilimas švarus? Plika akimi žiūrint gali pasirodyti kaip tik taip, tačiau iš tikrųjų purvas, o kartu su juo ir įvairūs pavojai mūsų sveikatai slepiasi gilesniame kilimo sluoksnyje.
Kilimą galima apibūdinti kaip filtrą, kuris sugeria nešvarumus, bakterijas, alergenus. Kiekvieną dieną, būdami namie, mes tai įkvepiame, o tinkamai neprižiūrėdami kilimų galime išprovokuoti alergiją, akių perštėjimą ar netgi astmą.
Kaip nuo to apsidrausti? Tereikia reguliariai siurbti kilimą ir kartkartėmis išvalyti profesionaliai valykloje ar namuose.
Klozetas ir vonia
Palaikyti klozeto švarą šiais laikais nėra sudėtinga – tam skirta daugybė įvairių priemonių. Valant kartą per savaitę ar bet kada, kai tik to prireikia, užkertamas kelias pavojingiems mikrobams plisti.
Vonią reikia plauti kiekvieną kartą joje išsimaudžius. Svarbu ne tik išplauti, bet po to ir nusausinti.
Kas gresia, jeigu to nedarysite? Pasak specialistų, vonioje ir ant klozeto dažnai aptinkama stafilokoko, E.coli, salmonelių ir streptokoko bakterijų.
Rankšluosčiai
Kas kartą išsimaudę ir nusišluostę rankšluosčiu, mes pašaliname mikrobus nuo savo kūno.
Vis dėlto ant savo rankšluosčių mes taip pat paliekame ir negyvos odos gabalėlių, kurie tampa maistu įvairioms bakterijoms. Ir kiekvieną kartą pasinaudodami tuo rankšluosčiu mes tas pačias bakterijas pernešame ant savo kūno.
Rankšluosčių savybė sugerti vandenį, prastas jų džiovinimas ir drėgmė vonios kambaryje – visa tai yra idealios sąlygos mikrobams daugintis. Rankšluosčius reikia skalbti pasinaudojus vieną kartą ir užtikrinti gerą vonios kambario ventiliaciją.
Žmogus
Žmogus nėra daiktas, bet mes taip pat esame nešvarioji mūsų namų dalis.
Ant savo kūno mes pernešame milijonus mikrobų kiekvieną dieną. Daugiausia jų susikaupia ant mūsų rankų, nes liečiame pačius įvairiausius daiktus, todėl rankoms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...