Kodėl ŽIV viruso nešiotojai vengia gydytis?

Vyrai serga dažniau

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per visą ŽIV atvejų registravimo laikotarpį Lietuvoje užregistruoti 3 783 ŽIV užsikrėtę žmonės. Vyrų yra 3,5 karto daugiau nei moterų – atitinkamai 2 934 vyrai ir 849 moterys (lapkričio 1 d. duomenimis). Tiesa, 2019–2021 m. sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo atitinkamai nuo 5,4 iki 4,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Išankstiniais duomenimis, šiais metais (iki lapkričio 1 d.) Lietuvoje registruota 200 naujų ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 115 vyrų ir 85 moterys.

Bendras atliktų ŽIV tyrimų skaičius Lietuvoje kasmet išlieka pastovus, tačiau ŽIV dažnai diagnozuojama, kai liga jau būna gerokai pažengusi.

Nors ŽIV ir AIDS ligos gydymas Lietuvoje kompensuojamas, net pusė savo ŽIV statusą žinančių žmonių nesigydo.

„Vienas didžiausių iššūkių – kaip padėti asmenims, kurie yra užsikrėtę ŽIV, pasiekti gydymą. Lietuvoje vis dar smarkiai atsiliekame pagal gydomų asmenų skaičių, nors gydymas būtinas ir labai efektyvus visiems infekuotiesiems ŽIV. Nemažai šių žmonių patiria socialinę atskirtį, jiems gydymą pasiekti yra sunku, juos reikia vesti už rankos, tai ir daro žemo slenksčio kabinetai. Norėtųsi, kad valstybė jiems padėtų tai daryti“, – sako koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė Jurgita Poškevičiūtė.

Svarbu testuotis

J. Poškevičiūtei antrina ir paramos fondo „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė: „Siekti gydymo ŽIV užsikrėtusiems asmenims itin trukdo visuomenėje vyraujanti stigma ir diskriminuojančios nuostatos užsikrėtusiųjų atžvilgiu. Tyrimai rodo, kad ŽIV / AIDS sergantys asmenys jaučiasi beverčiai arba bijo aplinkinių pasmerkimo, todėl net nesikreipia gydymo. Atsidūrę sveikatos priežiūros įstaigose dėl kitų ligų, kartais sulaukia sveikatos priežiūros specialistų atstūmimo ar net pašaipų. ŽIV liga sergantys asmenys turi tokią pačią teisę į būtiną gydymą, pagarbą ir visuomenės supratimą ir paramą.“

Susiduriame su jau gerokai pažengusios ligos atvejais, kai šalia ŽIV randama visa puokštė gretutinių ligų, ir tokio asmens gydymo procesas tampa žymiai sudėtingesnis.

Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs, yra ŽIV testas. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Alytaus skyriaus vadovė Aldona Turauskytė pabrėžia: labai svarbu, kad žmonės nebijotų tikrintis dėl ŽIV.

„Daugelis nenori net sužinoti savo statuso vien dėl to, kad bijo, jog, gavus teigiamą rezultatą, sulauks pasmerkimo ir paniekos iš aplinkinių. Galbūt dėl to savo darbe susiduriame su jau gerokai pažengusios ligos atvejais, kai šalia ŽIV randama visa puokštė gretutinių ligų, ir tokio asmens gydymo procesas tampa žymiai sudėtingesnis“, – teigia A. Turauskytė.

Sunkiai pasiekia

Anot ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovės Svetlanos Kulšis, ŽIV tyrimas ir gydymas sunkiai pasiekia žmones, kuriems to labiausiai reikia. Jos teigimu, visuomenė gali ir turi imtis veiksmų pašalinti socialines ir struktūrines kliūtis, trukdančias žmonėms pasiekti paslaugas, nepriklausomai nuo socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, tapatybės, rasės, tautybės, negalios ar priklausymo rizikos grupėms.

ŽIV testas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar piršto. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3–4 savaitėms ar net keliems mėnesiams. Periodas nuo užsikrėtimo iki nustatyto kiekio antikūnų atsiradimo vadinamas inkubaciniu, arba lango periodu.

Tyrimai atliekami dviem etapais. Pirma – atliekamas atrankinis (laboratorinis arba greitasis) ŽIV tyrimas. Antra, jei atrankinio tyrimo rezultatas teigiamas, toliau atliekamas pakartotinis, (laboratorinis) ŽIV diagnozę patvirtinantis tyrimas. Patvirtinamąjį tyrimą, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje.

ŽIV gali plisti: lytinių santykių metu, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs, per kraują – dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais. Taip pat užkrėsti ŽIV savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindant gali ir užsikrėtusi motina.

AIDS liga pirmą kartą nustatyta 1980 m. Kalifornijoje. Nuo tada vis dar nesukurta skiepų ir vaistų, galinčių ją visiškai išgydyti, tačiau yra sukurta keletas preparatų, stiprinančių imuninę sistemą ir padedančių kovoti su ŽIV.