- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių sveikata yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Lėtinėmis ligomis susergame gerokai anksčiau nei mūsų kaimynai. Kodėl taip vyksta, LNK žurnalistas klausė kardiologo Roko Šerpyčio.
– Skandinavai aštuoneriais metais vėliau nei lietuviai suserga įvairiomis ligomis ir turi sveikatos problemų. Kodėl lietuviai suserga anksčiau?
– Visi galvoja, kad širdies ligos, kardioinfarktas – senatvės liga ir jiems tai negresia. Mes matome, kad vis dažniau žmonės suserga penktoje dešimtyje. Ir pirmas simptomas, kai pasireiškia širdies liga, – miokardo infarktas. To priežastis – ilgą laiką buvęs ne visai sveikas gyvenimo būdas, blogesnė dieta, aukštas spaudimas ir aukštas cholesterolis. Matuojant kraujospūdį ir cholesterolį pas šeimos gydytoją, išaiškėja, kad net 60 proc. žmonių jie yra didesni nei norma.
– Mitybą ne tik pasirenkame, bet ir atsinešame iš savo tėvų, senelių. Kiek tai susiję genais?
– Genai turi labai didelę įtaką. Pirmos eilės giminaičiai, jeigu brolis, tėtis, senelis ar močiutė, mama ar sesuo sirgo miokardo infarktu, tas žmogus automatiškai turi didesnę tikimybę susirgti širdies liga maždaug tuo amžiaus periodu, kaip ir sirgo jų draugai. Iš praktikos matome, kad jei šeimoje yra širdies ligų, tai tos ligos prasideda šiek tiek anksčiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jei gerai suprantu, mes to neišvengsime? Ligos keliauja su genais, mityba tokia pati per kelias kartas, tai kur problema? Atrodytų, lietuviai tokie ir liks – sergantys anksti?
– Ne. Tiesiog reikia žinoti savo situaciją ir tada galime atitolinti ligą. Visiškai jos išvengti turbūt nepavyktų, bet ją atitolinti per penkis dešimt metų tikrai galima. Tik reikia žinoti savo skaičius: koks yra jūsų spaudimas (turėtų būti iki 140/90 mm Hg), cholesterolis (mažos rizikos grupėje turėtų būti iki 3 mmol/l) ir gliukozė. Labai didelė bėda, kai žmonės turi „tyliuosius kenkėjus“ savo organizme, kurie yra per dideli (per didelė gliukozė, per didelis cholesterolis), kurie tuo momentu nesukelia problemų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daro didelę žalą ir anksčiau pasireiškia ligos. Sakėte: „Ką valgė mūsų seneliai, tą valgome ir mes“. Ne visą laiką taip yra. Dažniausiai 30 metų žmonės nevalgo taip, kaip jų seneliai. Jie valgo parduotuvėje pirktą, ne namie pagamintą maistą. Ir kaip tik – jeigu valgytume tai, ką valgė seneliai, tai būtų žymiai geriau.
Reikia žinoti savo skaičius: koks yra jūsų spaudimas (turėtų būti iki 140/90 mm Hg), cholesterolis (mažos rizikos grupėje turėtų būti iki 3 mmol/l) ir gliukozė.
– Kasdien bendraujate su pacientais. Kaip apibūdintumėte jų sveikatą? Ar lietuviai rūpinasi savo sveikata?
– Rūpinasi, bet tik maža dalis. Dauguma rūpinasi tik tada, kai sveikata sugriūna. Neretai vyrus atveja žmonos, sakydamos, kad reikia tikrintis sveikatą, nes bus / yra blogai. Lietuviai rūpinasi nepakankamai. Net jeigu žino, kad turi aukštą spaudimą, cholesterolį, gliukozės lygį, dažnai numoja į tai ranka. Tai yra labai blogai. Norint išsaugoti sveikatą, labai svarbu be to, kad reikia žinoti minėtus skaičius, reikia gerinti dietą, nepersivalgyti. Valgyti reiktų devynios dalys maisto, dešimta – oro. Judėti. Labai svarbu, kad vidutinio intensyvumo sportinės veiklos būtų apie 300 min. per savaitę, o didelio intensyvumo – 150 min. per savaitę. Virš 65 m. bent du kartus per savaitę reikia, kad žmogus turėtų bet kokios fizinės veiklos. Vyresniems žmonėms yra gana paprastas testas, padedantis sužinoti, ar septynis metus dar yra garantija: atsistoti ant vienos kojos ir pabandyti ant jos išstovėti 10 sekundžių. Jei išstovite 10 sekundžių ant vienos kojos, tikimybė, kad septynis metus dar gyvensite, yra labai didelė.
– Ar didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų sveikatos Lietuvoje?
– Moterys gyvena vidutiniškai dešimt metų ilgiau. Vyrai dažnai miršta anksčiau.
– Dėl ko?
– Vyrai dažniau turi negerų įpročių. Jie savęs nesaugo, rūko, žymiai daugiau vartoja alkoholio. Dėl to anksčiau pasireiškia lėtinės ligos. Jie anksčiau miršta ir dėl kitų priežasčių – traumų ir pan. Todėl jų vidutinė gyvenimo trukmė yra žymiai mažesnė. Ir kartu dėl genetinių bei hormoninių pokyčių. Kadangi testosteronas sąlygoja didesnį spaudimą. Tarp vyrų anksčiau prasideda aterosklerozė. Moterų, kadangi serga dešimt metų vėliau, simptomai būna ne tokie, kaip rašo vadovėliai. Kai ateina pacientė moteris, visuomet žiūriu žymiai akyliau, nes simptomai gali būti labai įvairūs dėl širdies problemų. Jei moterims atsirado kažkokia bėda – aukštas spaudimas, širdies plakimai, skausmai – iš karto reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją..
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...