R. Kėvalas apie tai, kodėl būtina atverti mokyklas: vaikų sveikata per karantiną – kaip karo zonose

  • Teksto dydis:

Pandemijos žala vaikams – drastiška, sako Kauno klinikų vaikų ligų klinikų vadovas prof. Rimantas Kėvalas. Vaikų gyvenimą karantino sąlygomis profesorius prilygina karo sąlygoms. Anot profesoriaus, didžiausią žalą vaikai patiria ne dėl koronaviruso, bet dėl jo sukeltų ribojimų, praneša LNK.

„Prie pandemijos prisitaikyti sunkiausia turbūt mokiniams, nes mes atėmėme iš jų pagrindinį socialinio bendravimo įrankį. Jie yra socialinės būtybės. Jeigu mokyklos lieka uždarytos daugiau nei aštuonias savaites, o, priminsiu, Lietuvoje tai tęsiasi jau 35 savaites, yra daroma drastiška žala vaikų ugdymui, vaikų psichinei sveikatai, prarandami ugdymo metai, vaikams pablogėja sąlygos siekti aukštojo mokslo. Amerikiečiai jau paskaičiavę ekonominę žalą. Tai yra tūkstančiai milijardų dolerių“, – teigia R. Kėvalas.

Komentuodamas, kodėl tėvai ir vaikai nenori sugrįžti į fizines mokyklas, R. Kėvalas sako, kad „tai yra pirmieji nerimo ir depresijos simptomai, kurie jau atsiranda vaikams nuo 5–6 metų, o, deja, moksliniai tyrimai rodo, kad 16–18 metų paaugliai daug daugiau negu kas antras turi nerimo ir depresijos simptomus. Tai yra nieko nenorėjimas veikti“.

Dabar įrodyta, kad karantino metu vaikų psichinės sveikatos sutrikimai prilyginami karo zonose gyvenančių vaikų psichiniams sutrikimams.

Anot vaikų ligų klinikų vadovo, dėl pandemijos padaugėjo savęs žalojimo atvejų, ketinimų nusižudyti: „Mes savo skubioj pagalboj matome padidėjusį savižudybių kiekį, bandymus žudytis, padidėjusį savęs žalojimo kiekį. Pagaliau, kalbėkime apie šešėlinio smurto epidemiją, kuri slenka per visą pasaulį ir tikrai neaplenkia ir Lietuvos. Mes turime suvokti labai paprastą dalyką, kad vaikų ugdymo sustabdymo žala yra žymiai didesnė, negu mes ją įsivaizduojame. Ir tai turi būti ne tėvų reikalas, tai turi būti ne mokinių reikalas, netgi ne savivaldybių reikalas – tai yra valstybės reikalas. Jungtinių Tautų vaikų fonas (UNISEF) užbrėžė pagrindinį tikslą – mokyklos turi būti atidarytos čia ir dabar.“

„Na, paimkime tradicinę šeimą: du trys vaikai, dirbantys tėvai ir visi dirba nuotoliniu būdu. Iš pradžių atrodė, kad tai turėtų sustiprinti ryšius, bet taip būna tam tik tikrą laiką. Vaikai prilipinami prie kompiuterių. Jie įpranta, nes bėda yra ta, kad dabar nemaža dalis, beveik apie pusę, nenori eiti į mokyklas. Čia yra tragedija“, – mano R. Kėvalas.

Esą tai tragedija ne tik vaikams, bet ir valstybei ir jos ateičiai. „Nieko nedaryti yra patogiau. Tai yra sena taisyklė. Bet mes turime suvokti tą artėjančią tragediją. Kas mus pakeis? Įsivaizduokim, paaugliai kas antras su depresijos simptomais. Jie eis į aukštąsias mokyklas, į proftechnines mokyklas, jie mus keis. Ar mes norime tokios kartos? Kovidinės kartos, apie kurią kalba UNICEF ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) mokslininkai?“ – sako vaikų ligų klinikų vadovas.

Vaikų gyvenimą karantino sąlygomis profesorius prilygina karo sąlygoms.  „Tie padariniai bus, nes dabar įrodyta, kad karantino metu vaikų psichinės sveikatos sutrikimai prilyginami karo zonose gyvenančių vaikų psichiniams sutrikimams. Tai yra labai labai rimta, tik mes dar ne visi tai suvokiam“, – teigia R. Kėvalas.

„2018 metais beveik ketvirtadalis vaikų iki 14 metų galvojo iki savižudybę. 43 procentai turėjo depresijos simptomus. Ir dar ant tokio negražaus fono užgula pandemijos našta ir ugdymo uždarymas. Tai yra didžiulė žala, pirmiausia, valstybei“, – sako R. Kėvalas.

Bijantiems vaikus į mokyklą leisti dėl galimybės užsikrėsti, vaikų klinikų vadovas pataria pagalvoti, kad „toks yra gyvenimas: niekas neapgintas, kad mes veždami vaikus negalime pakliūti į autoavariją. Skrendant atostogų lėktuvas gali nuskristi. Bet toks yra gyvenimas. Ir saugodami nuo pandemijos mes darome žymiai didesnę žalą vaikams ir ateities kartoms. Nes tie vaikai irgi bus tėvai, jie kurs šeimas ir jie bus su tam tikru defektu iš pandemijos“.

Anot R. Kėvalo, „iš esmės paaugliai yra labiausiai pažeidžiami. Paaugliai labiausiai yra socialinės būtybės. Jie dar nesuaugę, bet jau ir ne vaikai“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Emocijos valdo

Emocijos valdo  portretas
Išklausykite intervių: 1. Žurnalistė užduodą vienus klausymus, atsakymus gauna kitus; 2. Ar pandeminėje situacijoje atsakinga medicinos atstovui vartoti žodžius ,,karo zona”, ,,auga karta su defektais” , ,,dabartinė situacija tragedija” ir jokių konkrečių faktų, skaičių, analizių išskyrūs skambūs žodžiai PSO ir Unicef! 3. Kur vaikų psichologai, psichoterapiautai ir psichiatrai, kodėl jie viešai nekalba apie esamà situaciją ir kaip ją spręsti, kodėl dabar kas netingi tampa psichologijos žinovai ir dėsto savo pasvarstymūs garsiai ir viešai?

Audrius

Audrius portretas
Na ir tevai raso jokios nuovakos, sirgo vaikas ir mes sirgom tai reikėjo pasiteirauti tėvų kur jie buvo, ir paskui rašyti kaltinti vaikus, tai ar vieni europoje buvo, ar tevai nuveze?

- Jaučiuosi kaip karo zonoje.

- Jaučiuosi kaip karo zonoje. portretas
- Ar esi buvęs karo zonoje? - Ne. -Tai iš kur žinai? - Žiniasklaida taip sako.
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių