- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisiminė Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė – moteriai nustatyta ūminė mieloleukemija. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas ir onkologas chemoterapeutas dr. Domas Vaitiekus teigia, kad daugumai šia liga sergančių pacientų nepakanka vien gydymo medikamentais ar kitų modernių gydymo būdų. Alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT) jiems tampa vienintele viltimi įveikti ūminę mieloleukemiją.
Moteris prisimena, kad kartu su kūno bėrimu pasireiškė ir stiprūs nugaros skausmai, kurie vis labiau intensyvėjo, vaistai nuo skausmo taip pat nepadėjo. Dėl šios priežasties ji kreipėsi į Skubios pagalbos skyrių Kauno ligoninėje.
„Čia atliko visus būtinus tyrimus ir mane perkėlė į Kauno klinikas, – prisimena Endžela. – Čia išgirdau onkologinės ligos diagnozę.“ Taip prasidėjo Endželos kova su ūmine mieloleukemija.
Moteriai taikytas chemoterapinis gydymas ir tuo pačiu metu pradėtos tinkamo donoro paieškos.
„Pacientei pradėtas taikyti chemoterapinis gydymas tam, kad būtų pasiekta ligos remisija, nes tik tada moteris gali būti pasiruošusi transplantacijai, – sakė Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė Miglė Kulbokė. – Laukėme ir tikėjomės kuo greičiau pasiekti ligos remisiją ir Endželai surasti tinkamą donorą.“
D. Vaitiekus džiaugiasi, kad tinkamą donorą alogeninei kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijai pacientei pavyko surasti greitai. „Donoras surastas negiminingų donorų registre“, – sakė gydytojas.
„Aš labai pasitikėjau Kauno klinikų komanda ir savo jėgomis pasveikti. Laukiau transplantacijos ir tikėjausi tik geriausios baigties savo ligos istorijoje“, – pozityviomis mintimis dalinosi Endžela.
Potransplantacinis laikotarpis yra pats sudėtingiausias, nes galimos pavojingos komplikacijos.
Prieš atliekant alogeninę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, pacientei atlikti reikalingi tyrimai ir įsitikinta, kad pasiekta ligos remisija. „Endželai buvo taikoma viso kūno apšvita ir didelių dozių chemoterapija. Tokiu būdu sunaikinti pažeisti pacientės kaulų čiulpai, o organizmas paruoštas priimti sveikas donoro ląsteles“, – apie pasiruošimą procedūrai pasakojo pacientę gydęs gydytojas.
„Ši istorija yra nuostabi tuo, kad pacientė pasveiko labai greitai, – teigė dr. D. Vaitiekus. – Potransplantacinis laikotarpis yra pats sudėtingiausias, nes galimos pavojingos komplikacijos, tačiau Endželos gydymo eiga buvo ypač sklandi ir nekomplikuota. Pacientės pozityvumas, Kauno klinikų specialistų žinios ir patirtis atnešė puikius rezultatus.“
Endžela labai dėkinga Kauno klinikų specialistams už palaikymą, padrąsinimą ir už dovanotą gyvenimą. „Aš pasitikiu gydytojais ir toliau klausysiu jų rekomendacijų. Šiuo metu gyvenu šia diena ir labai džiaugiuosi, kad vis dar esu čia“, – šypsojosi moteris.
Kauno klinikose autologinės kaulų čiulpų transplantacijos, kai kamieninės ląstelės yra surenkamos iš paties paciento, vėliau užšaldomos ir po stiprios chemoterapijos vėl suląšinamos pacientui, pradėtos atlikti 2015 metais. Nuo 2020 metų atliekamos ir alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos. Tokios transplantacijos metu kamieninės kraujodaros ląstelės gaunamos iš donoro, pacientui skiriama chemoterapija ir (arba) viso kūno spindulinė terapija. Prigijus donoro kamieninėms ląstelėms, atsinaujina įprasta kraujo gamyba be piktybinių ląstelių, sveikos imuninės ląstelės atpažįsta likusias navikines ląsteles ir jas sunaikina. Iš viso Kauno klinikose atlikta daugiau 200 KKLT, iš jų – 23 alogeninių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.
Kauno klinikų specialistai, siekdami gilinti žinias sudėtingų hematologinių ir onkologinių ligų, tokių kaip ūminė mieloleukemija, kuria sirgo Endžela, gydyme, surengė jau 7-tąją Tarptautinę hematologijos ir onkologijos konferenciją, kuri sukvietė dalyvius iš skirtingų pasaulio šalių. Susitikimas vyko hibridiniu būdu, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai bendradarbiauti skirtingų disciplinų dalyviams.
Konferencijos mokslo komiteto pirmininkas profesorius Dietger Niederwieser iš Vokietijos didžiuojasi Lietuvos pažanga hematologijos ir onkologijos srityse. „Šiuo metu jūsų šalis yra dėmesio centre Europoje, kai kalbame apie šias sritis. Kolegos iš Lietuvos kuria reikalingus pokyčius“, – teigė profesorius.
Konferencijos metu pristatytos naujos rekomendacijos tokiomis ligomis kaip ūminei mieloleukemijai, lėtinei mielogeninei leukemijai, daugybinei mielomai. Taip pat atkreiptas dėmesys svarbiai ir sunkiai diagnozuojamai liga – mastocitozei, pristatyti naujausi pokyčiai neseniai diagnozuotai ir atspariai M. Hodžkino ligos stadijai. Dalyviai gilino žinias kamieninių ląstelių transplantacijose, genų terapijoje ir mRNR technologijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika: 70 naujų atvejų, mirė vienas žmogus
Per praėjusią parą nustatyta 70 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 586 nauji susirgimai, mirčių nefiksuota2
Statistikos departamentas trečiadienį praneša, kad per praėjusią parą nustatyti 586 nauji COVID-19 atvejai. Mirčių nefiksuota. ...
-
Prancūzijoje pirmą kartą per tris mėnesius vėl registruota 200 000 naujų infekcijų per parą2
Prancūzijoje šiuo metu sparčiai kyla septintoji koronaviruso banga. ...
-
Ministerija primena: svarbu laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių1
Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga, tačiau situacija ligoninėse išlieka stabili, dauguma pacientų serga lengva šios ligos forma. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad koronavirusas toliau cirkuliuoja visuomenėje,...
-
S. Čaplinskas – apie didėjantį sergamumą COVID-19, karantiną ir kaukes39
Ankstesnėmis vasaromis atsikvėpti leidęs COVID-19 šią apie save primena kur kas aktyviau. Vidutiniškai per parą skaičiuojama apie 400 naujų infekcijos atvejų, sergamumo žemėlapis dažosi juoda spalva. LNK reportaže – pokalbis su ...
-
Lietuvą drebina viena krizė po kitos: ar sveikatos sistema pasirengusi ateities grėsmėms?13
Dėl galimos nelaimės Astravo atominėje elektrinėje jau rengiamos pratybos, tačiau Lietuvą gali ištikti ir kitokių nelaimių. Kiek mūsų sveikatos apsaugos sistema pajėgi atlaikyti sukrėtimus ir kaip reikėtų pasiruošti, apie tai plači...
-
PSO: patvirtintų beždžionių raupų atvejų skaičius perkopė 5 tūkstančius2
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad per dabartinį beždžionių raupų protrūkį sulaukė pranešimų apie 5 322 laboratoriškai patvirtintus beždžionių raupų atvejus, iš kurių 85 proc. buvo nustatyt...
-
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – efektyvus psoriazės gydymas6
Ilgesnės marškinėlių rankovės, surišti plaukai, kelnės vietoje norimo sijono, šviesesnių spalvų drabužiai, ant kurių ne taip ryškiai matosi pleiskanos – viso to, ypač vasarą, turi griebtis iki 120 tūkst. žvyneline...
-
Vaistininkė pataria, kaip sumažinti prakaitavimą: specialios ir naminės priemonės
Į Lietuvą atėjus šilumai, vis dažniau į vaistinę užsuka gausiu delnų ar padų prakaitavimu besiskundžiantys žmonės. Vaistininkė atsako, kada tai tik karščio ar streso pasekmė, o kada prakaitavimas signalizuoja apie rimtą sveikatos ...
-
NVSC: beždžionių raupai Lietuvoje neužregistruoti, tačiau rizika išlieka2
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau turime išlikti budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų. ...