- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet pasaulyje miršta per 50 milijonų žmonių, kas trečias iš jų – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Minint Pasaulinę širdies dieną Santaros klinikų kardiologė Milda Kovaitė įspėja, kad nuo vis daugiau jaunų žmonių pakertančių negandų atsiginti geriausiai padeda ne maratonai, o maži, kiekvienam įveikiami gyvenimo būdo pokyčiai bei per šimtmečius patikrinti receptai.
Kraujotakos sistemos ligos nusineša kone dešimt kartų daugiau gyvybių, nei visos planetos karai, badas, žmogžudystės, savižudybės, terorizmas ir gamtos stichinės nelaimės kartu sudėjus.
Į šį faktą kaip tik ir mėgina atkreipti kasmet rugsėjo 29 d. Širdies dieną organizuojanti Pasaulinė širdies federacija.
Gydytoja-kardiologė M. Kovaitė atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio ankstyvų mirčių pavyktų nesunkiai išvengti. Pacientus paprastų ir efektyvių sveikatos išsaugojimo būdų mokanti gydytoja džiaugiasi, kad ir šiųmetės Pasaulio širdies dienos priesakai atkreipia tarptautinės visuomenės dėmesį į mažus asmeninius pokyčius, prailginančius gyvenimo trukmę.
Jaunėjančius pacientus gydo ramybė
Pasak M. Kovaitės, dabartinis gyvenimo ritmas pratina žmones gyventi didelio streso sąlygomis ir niekuomet nesustoti. Visa tai neišvengiamai atsiliepia kraujotakos sistemai.
„Būna, žvelgi į paciento tyrimų duomenis: amžius – jaunas, o kraujotakos sistemos rodmenys – lyg gerokai vyresnio žmogaus“, – pasakoja gydytoja-kardiologė. Stresas ir vyraujantis fizinis nejudrumas, anot M. Kovaitės, mūsų biologinius laikrodžius verčia tiksėti greičiau, anksčiau laiko prišaukdamas vyresniam amžiui būdingas problemas. Anksčiau itin retu reiškiniu medicinoje laikyti keturiasdešimties nesulaukusiųjų insultai ir infarktai šiandien ištinka vis dažniau.
Kardiologai pastaruoju metu stebi vis daugiau jaunų žmonių su funkciniais širdies veiklos sutrikimais: skundžiamasi nuo fizinio krūvio nepriklausančiu stipriu širdies plakimu, maudimu krūtinėje. Daugeliu atvejų tai žymi ne ligą, o streso, nerimo padarinius organizmui.
Patyrusi medikė prisipažįsta, kad tokiais atvejais, užuot prifarširavusi pacientus tabletėmis, skirianti kraujotaką normalizuojančias ir švelniu raminamu, antistresiniu poveikiu pasižyminčius tradicinius augalinius vaistinius preparatus. Vaistažolių tinktūrose derinamos valerijono šaknies, gudobelės ir sukatžolės gydomosios savybės. Dar svarbiau, M. Kovaitė visuomet patarianti, kaip keisti gyvenimo būdą, kad nemalonūs potyriai nesikartotų ir nevirstų ligomis.
Paprasti sprendimai – efektyviausi
„Savo pacientus visuomet raginu neužsibrėžti pernelyg ambicingų, nepakeliamų tikslų. Nuo visiško nejudrumo mesdamiesi tiesiai į maratonus vargu ar sau padėsite ir veikiausiai, nusivilsite. Daugiausiai sėkmės istorijų matau tarp tų savo pacientų, kurie pradeda pamažu ir ilgainiui pripranta prie sveiko gyvenimo būdo“, – patirtimi dalijasi M. Kovaitė.
Daržovių nevalgymas yra pakankamai naujas reiškinys mūsų kultūroje.
Pirmiausiai padidinkime savo judrumą, ragina gydytoja ir primena, kad tam nebūtina užsirašyti į sporto klubą. Vietoje kilimo liftu ar eskalatoriumi, kai tik galite rinkitės lipti laiptais. O vykdami visuomeniniu transportu į darbą ar namo, išlipkime dviem-trimis stotelėmis anksčiau ir likusį atstumą eikime pėsčiomis. Tiesa, ne vilkdami kojas, o žvitriu žingsniu. Bent 30 minučių energingo ėjimo kasdien, pasak M. Kovaitės, tinkamai apkrauna širdį ir pamažu pripratina organizmą prie nuolatinių fizinių krūvių. Nuolatiniai žvalūs pasivaikščiojimai išmoko širdį ir kraujagysles ne tik atlaikyti aukštą darbo tempą, bet ir greičiau nurimti, atsipalaiduoti sustojus.
Mitybos koregavimas – misija įmanoma
Besiskundžiantiems, kad tokiam vaikščiojimui nepakanka laiko, gydytoja linksmai primena, kad pavalgyti laiko visuomet atrandame. Beje, apie maistą: būtinai peržvelkite savo racioną. Radikalių pokyčių, anot širdies ligų daktarės, ir čia nereikia. Nebūtina atsisakyti kasdien valgomo maisto, tačiau verta gerokai padidinti vartojamų daržovių kiekį. Šviežios daržovės veiksmingai užpildo skrandį, verčia ilgiau kramtyti ir padeda sulaukti sotumo jausmo. Daugiau žaliojo maisto padės reguliuoti ir kraujotaką veikiančio cholesterolio kiekį organizme. Paniekinamai ranka į „šieną“ numojantiems pacientams gydytoja mėgsta priminti, kad dar prieš šimtmetį mėsa ant lietuvių stalo tiekta tik per dideles šventes, o ir bulvės mūsų kraštuose pasirodė gana neseniai.
„Apskritai, daržovių nevalgymas yra pakankamai naujas reiškinys mūsų kultūroje. Jį atsinešėme iš savo tėvų namų. Tyrimai rodo, kad vaikai perima tėvų mitybos įpročius. Tad jei valgysite kiek daugiau daržovių, daugiau jų valgys ir jūsų vaikai“, – sako M. Kovaitė. Ir primena, kad dar neseniai lietuviai valgė daugiausiai ropes, grūdines kultūras bei tai, kas užauga miške.
Mitybos įpročių ir judrumo švelnus pakoregavimas padės kontroliuoti ir antsvorio problemas, pažada gydytoja. Ji čia pat primena, kad vieno teisingo recepto įveikti perteklinius riebalus nėra. „Savo pacientams patariu ieškoti jiems geriausiai tinkančio sprendimo. Nerekomenduoju vaikytis dietų. Geriau jau kompensuoti fiziniu aktyvumu. Mediciniškai patvirtinta, jog net ir antsvorio turintis, bet nuolat judantis žmogus bus sveikesnis, nei liesas, tačiau nejudrus asmuo“, – teigia kardiologė.
Atsisakyti nikotino – būtina
Norinčiųjų ilgiau ir sveikiau gyventi vis dėlto laukia vienas kategoriškas apsisprendimas – visiškas nikotino atsisakymas. Pasak M. Kovaitės, nepaisant medikų ir valstybės pastangų kovoti prieš rūkymą, labai daug žmonių vis dar neįsisąmonina nikotino žalos kraujotakai. Statistiniai duomenys rodo, kad rūkančiųjų organizmuose širdies ir kraujagyslių pažeidimai atsiranda ir vystosi dvigubai greičiau nei šio žalingo įpročio nepropaguojančių žmonių tarpe.
Gydytojai itin įsiminė nesenas insultą patyrusio 33 metų paciento atvejis. „Ištyrus ir įvertinus visus ankstyvą insultą galėjusius paveikti rizikos veiksnius, įskaitant šeimos ligų istoriją, tapo akivaizdu, kad vienintelis lemiantis faktorius buvo rūkymas. Mane nustebino nuoširdi, nesuvaidinta jauno žmogaus nuostaba, kad, pasirodo, rūkymas gali būti toks pavojingas“, – prisimena M. Kovaitė.
Manančius, jog tradicinį cigarečių rūkymą galima saugiai pakeisti kaitinamųjų tabako gaminių vartojimu ar skystų nikotino tirpalų „veipinimu“, gydytoja–kardiologė skuba įspėti – nepavyks.
„Bet koks nikotino gaminys kenkia širdžiai ir kraujagyslėms. Rūkymas – kaip jį naujoviškai bepavadintume – išlieka pagrindine kraujotakos sistemos ligų ir su jomis susijusių ankstyvų mirčių priežastimi“, – pirmąsyk per visą pokalbį į kompromisus nesileidžia M. Kovaitė.
Ką svarbu žinoti apie vaistažolių ekstraktus?
Su kraujotakos negalavimais susidūrusiems pacientams dažnai skiriami tradiciniai augaliniai vaistiniai preparatai – gydomųjų augalų tinktūros. Lietuvoje pacientams siūlomas platus šių medicininių preparatų pasirinkimas, kuriame dominuoja gudobelės, valerijono ir sukatžolės tinktūrų derinys. Grynosios, vienu vaistiniu augalu grindžiamos tinktūros tradicinėje medicinoje naudojamos jau daugelį amžių. Tačiau šiuolaikinė farmacija nestovi vietoje ir nuolat tobulina šių tradicinių vaistų derinius, jais išgaudama optimalų gydomąjį efektą.
Gydytoja M. Kovaitė sako tinktūras vertinanti kaip amžių patikrintą, pasiteisinusią pagalbinę priemonę. Pasak jos, gudobelė atpalaiduoja širdies lygiuosius raumenis bei atpalaiduoja vainikines kraujagysles, normalizuoja širdies ritmą, prisideda normalizuojant cholesterolio kiekį kraujyje. Sukatžolė ne tik ramina centrinę nervų sistemą, bet ir pasižymi antiuždegiminiu poveikiu. Ji taip pat koreguoja širdies ritmą ir kraujospūdį. Su šiais vaistiniais augalais derinamas valerijonas ramina ir stiprina nervų sistemą. Šių visų vaistažolių ekstraktų derinys veikia kompleksiškai padėdamas gerinti širides ir kraujagyslių funkcijų veiklą, ypač tiems, kurie dažnai patiria nervinę įtampą.
Tinktūrose, pasak M. Kovaitės, veikliosios medžiagos koncentracija visuomet būna didesnė nei kituose augaliniuose preparatuose, nes etanolyje šios medžiagos tirpsta kur kas geriau, nei vandenyje. Be to, etanolis pasižymi itin efektyviu vaistinių medžiagų pernešimu į organus. „Dozuojant vaistą pagal gydytojo nurodymus, po 20-60 lašų, efektas bus optimalus. Žinoma, jei piktnaudžiausite ir gersite po visą buteliuką, pasekmės bus atitinkamos“, – įspėja gydytoja.
Ji taip pat ragina įsiklausyti į medikų rekomendacijas ir nesitikėti iš tinktūrų žaibiško efekto. Gydomasis šių natūralių preparatų efektas pagrįstas nuosekliu, ilgalaikiu vartojimu. „Vaistai bei kraujotakos profilaktikos priemonės, kaip ir sportas, veiksmingi tik tada, kai vartojami ne priešokiais, o tvarkingai ir saikingai“, – paprotina ji.
Sąmoningumas auga, tačiau galėtų greičiau
Apibendrindama širdies ir kraujagyslių ligų užkardymo situaciją Lietuvoje, M. Kovaitė teigia matanti teigiamų permainų. Žmonės pamažu išmoksta labiau rūpintis savo kraujotakos sveikata, o medikų inicijuota ir valdžios įgyvendinta kardiovaskulinių ligų profilaktikos programa kasmet išgelbsti šimtus gyvybių.
Tiesa, širdžių gelbėjimui gyvenimą pašventusi medikė įsitikinusi, jog visi galėtume pasistengti dar labiau. „Deja, ir valstybė, ir jos gyventojai pernelyg dažnai vaikosi greitų sprendimų. Sąmoningumo ugdymas dažnai nustumiamas į kažkur į paraštes, užleisdamas vietą griežtiems draudimams, skambioms priesaikoms, skubai ir nenuoseklumui. O juk sveikos gyvensenos ir rizikos veiksnių koregavimo srityje greitų sprendimų tiesiog nebūna“, – konstatuoja gydytoja.
Anot jos, labiausiai Lietuvoje stinga sąmoningumo ugdymo sveikos širdies ir kraujagyslių išsaugojimo srityje, ypač – nuo jaunystės. Iš savo patirties gydytoja sako žinanti, kad suformuoti sveikus, teisingus įpročius esą kur kas lengviau nei pakeisti jau susiformavusį gyvenimo būdą. Pastarąjį dažniausiai ryžtamasi keisti tik jau išgirdus grėsmingą diagnozę. Todėl M. Kovaitė įsitikinusi, kad daugiausia naudos duotų į vaikus nukreiptos pastangos. Valstybinis fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos įpročių ugdymas nuo pat darželio padėtų pakloti sveikos gyvensenos pagrindus. O šeimoje sveikai širdžiai draugišką vaikų aplinką sukurti skatinami tėvai taip pat, tikėtina, išsiugdytų sveikų įpročių. Ir taip nuo savo namų atitolintų pagrindinį žmonijos žudiką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...