Kardiologai gyvybes gelbsti ir teatre: žmonės pamatę tyrimų rezultatus nustemba

Neįprasta vieta

Pasaulinės širdies dienos proga Kauno kardiologai patys išėjo ieškoti pacientų. Nepaisydami, kad gydytojams jų tikrai netrūksta: sergančių žmonių ir taip gerokai per daug. Tiesa, daugybė jų apie tai nė nežino. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų padariniai – itin skaudūs, nors jų  galima išvengti.

Vedami noro šviesti visuomenę ne tik kalbomis, statistika, bet pakviesdami tiesiog čia pat išsitirti, medikai pirmadienį sulaukė įvairių reakcijų, bet svarbiausia – ne vieną privertė susimąstyti apie savo sveikatos būklę, kasdienius įpročius.

Teatre buvo atliekami nemokami gliukozės, cholesterolio ir vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimai, matuojamas arterinis kraujospūdis, išaiškinami individualūs rizikos veiksniai, galintys prisidėti vystantis  širdies ir kraujagyslių ligoms. Buvo atvejų, kai, nustačius didelę riziką, čia pat buvo atliktas širdies echoskopijos tyrimas.

„Prisidėti rengiant ir įgyvendinant įvairias akcijas teko ir anksčiau“, – pasakojo viena pagrindinių sveikatos patikros iniciatyvos Pasaulinės širdies dienos proga organizatorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Studentų mokslo draugijos Kardiologijos būrelio pirmininkė Austė Markevičiūtė.

„Dažniausiai tokiomis akcijomis susidomi vyresnio amžiaus žmonės. Jie pasitikrinti ateina labai noriai. Tačiau vis daugiau ateina ir jaunimo. Domisi, testuojasi, klausinėja. Žmonių dėmesys širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai didėja“, – palygino būsimoji kardiologė A. Markevičiūtė.

Dažnai žmonės nustemba, kai pamato, kad tyrimo rezultatai rodo peržengtas normos ribas ir signalizuoja apie galimą problemą, nors patys jie jaučiasi gerai. „Nustemba ir susimąsto, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti sveikatai. Todėl prevencinės akcijos ir yra labai svarbios“, – teigė A. Markevičiūtė.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kaip pasiekti?

„Neįsivaizduoju gydytojo, mediko, kuris nesuprastų prevencijos reikšmės. Visuomet keliu sau klausimą, ką galiu padaryti daugiau. Gera dalytis patirtimi, ypač kai matai iniciatyvių, aktyvių jaunų žmonių, – turiu omenyje LSMU Kardiologijos būrelio narius, kurie buriasi, kelia naujų idėjų ir pasiūlymų, noriai jungiasi į visuomeninę švietėjišką veiklą, siekdami skleisti informaciją apie širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevenciją. Kas kitas tai padarys, jeigu ne mes, kardiologai?“ – klausė Lietuvos kardiologų draugijos Išeminės širdies ligos darbo grupės vadovė, LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė kardiologė prof. Olivija Dobilienė. Ji – viena medikų, gyventojus šios akcijos metu konsultavusių tiesiog teatre.

Profesorė prisipažino: gydant jaunus miokardo infarktu susirgusius žmones – liūdna, nes liga turi tendenciją progresuoti ir kartotis. Ypač tuomet, kai pacientas nekoreguoja rizikos veiksnių, kurie skatina aterosklerozės progresavimą arterijose ir buvo jų miokardo infarkto priežastis.

„Tuomet supranti, kad informacija, sveikatinimo laidos per TV, kurias galbūt labiausiai mėgsta vyresnio amžiaus žmonės, nepasiekia jaunesnių ir vidutinio amžiaus asmenų, ir reikia ieškoti kitokių būdų, kad informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą pasiektų būtent šią amžiaus grupę“, – pastebėjo O. Dobilienė.

Ji prisiminė vieną sėkmingų prieš kelerius metus vykusių akcijų „Žalgirio“ arenoje prieš krepšinio varžybas. Daugybė vidutinio amžiaus vyrų, dalis rūkančių ir turinčių antsvorio, labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tokioje neįprastoje sveikatos mokymui vietoje sukluso.

Gydytojai kardiologai primena: širdies ir kraujotakos sistemos ligos progresuoja lėtai, tad joms galima užkirsti kelią. Išeminė ar kita širdies liga yra ugnikalnio išsiveržimas, brendęs jau seniai, o komplikacijos – sudėtingos.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Rusena ilgus metus

Viešojoje erdvėje yra daug informacijos apie padidėjusio cholesterolio žalą. Ar apie tai viskas aišku? „Apie cholesterolį reikia skleisti labai aiškią žinutę. Žmonės, žiūrėdami į savo cholesterolio tyrimo rezultatus ir šalia esančias nurodytas normas, daro labai didelę klaidą. Tai laboratorinio tyrimo parametrų ribos, tačiau jokiu būdu ne norma konkrečiam pacientui. Siektina cholesterolio reikšmė priklauso nuo individualios asmens rizikos“, – teigė O. Dobilienė.

Pavyzdžiui, vienam iš dviejų 40-mečių vyrų, kurių MTL (mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo blogojo) cholesterolio lygis toks pats, bus rekomenduojama tik pakeisti gyvenseną, būti fiziškai aktyviam, laikytis sveikos mitybos principų, o kitam iškart bus paskirtas medikamentinis antilipidinis gydymas.

Išeminė ar kita širdies liga yra ugnikalnio išsiveržimas, brendęs jau seniai, o komplikacijos yra sudėtingos.

Tai priklauso nuo individualios rizikos, kurią medikai įvertina pagal asmens genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, rūkymo, antsvorio, cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir ypač, jei  nustatome, kad yra aterosklerotinių plokštelių kraujagyslėse atlikdami miego arterijų ultragarso tyrimą ar matuodami kalcio kiekį.

O. Dobilienė primygtinai rekomendavo pasinaudoti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Daugiau informacijos apie ją turėtų suteikti šeimos gydytojas.

Olivija Dobilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Gliukozė ir vitaminas D

Pradėti rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata reikia nuo labai anksti. Jau nuo nėščios moters sveikatos gali priklausyti būsimo kūdikio sveikata.

Vadinamoji pirmapradė aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų prevencija apima elgesio ir aplinkos strategijas, kurios pradedamos taikyti net nuo vaisiaus ir (arba) kūdikio sveikatos ir tęsiamos visą vaikystę ir jaunystę – mokant sveikos gyvensenos: fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, palaikant normalų kūno svorį, rizikos veiksnių (rūkymo) šalinimo, buvimo užterštoje aplinkoje vengimo ir pan.

Padidėjęs gliukozės lygis kraujyje signalizuoja apie diabetą, apie kurį galbūt nė neįtarėte, o tokie simptomai kaip troškulys, odos niežulys iki šiol nekėlė įtarimų.

Vitamino D stoka taip pat dažna mūsų regione. „Moterys kartais nė neįtaria, kad jų jaučiami negalavimai nulemti vitamino D trūkumo. Tai silpnesnė imuninė sistema, bendras nuovargis, raumenų silpnumas, raumenų, nugaros skausmai, blogesnė nuotaika, plaukų slinkimas“, – vardijo vakar atvykusius į akciją teatre konsultavusi O. Dobilienė.

Šią visuomeninę sveikatos patikros akciją surengė LSMU Studentų mokslinė draugija ir Lietuvos kardiologų draugija su Lietuvos širdies asociacija, bendradarbiaudamos su Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00