Karantinas – ne priežastis nesitikrinti dėl vėžio

  • Teksto dydis:

Keturiolika metų Lietuvoje veikia Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–69-erių metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Vyrų, kurie turėtų pasitikrinti, šalyje yra 381 tūkstantis, tačiau pas medikus atvyksta vos kas ketvirtas. Karantinas dėl COVID–19 pandemijos vyrams tapo dar vienu pretekstu nesitikrinti.

Po operacijos pasveiko

Mindaugui prostatos vėžys buvo operuotas prieš keturiolika metų. „Buvau tarp pirmųjų, kurie tikrinosi pagal prostatos vėžio programą. Ėjau tikrintis, nes su draugais susilažinome. Ir še tau – liga!“ – prisimena vyras.

Tuomet 52-ejų vyras buvo operuotas, ir to užteko, kad liga pasitrauktų. Dabar Mindaugas sako, kad apie prostatos vėžį prisimena tik tuomet, kai gauna šeimos gydytojos kvietimą atlikti tyrimą.

„Visuomet tvarkingai išsitiriu. Vėžys – ne juokai. Ir visuomet gavęs progą raginu tai daryti savo draugus. Daugumą pavyko įkalbėti. Jiems baisu, kai pasakau, kad man atlikta operacija“, – juokiasi vyras.

Tikrinasi kas ketvirtas

„Ši programa unikali – mažai valstybių tokių turi. O pas mus ji sėkmingai veikia jau keturiolika metų, ji leidžia prostatos vėžį nustatyti anksti“, – sako Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas.

Pagal programą numatytos grupės vyrams periodiškai turi būti atliekamas nesudėtingas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Vyrus, kurių PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pas urologą. Šis specialistas, jei reikia, atlieka prostatos biopsiją – paima prostatos audinio, pagal jį laboratorijoje nustatoma, ar vyras serga prostatos vėžiu.

Pasitikrinti ateina ne visi vyrai, kuriems reikėtų: iš 381 tūkstančio – tik apie 90 tūkstančių. Statistika rodo, kad kas dešimtam tirtajam rastas padidėjęs PSA kiekis, o pusei vyrų, kuriems buvo atilikta biopsija, nustatytas prostatos vėžys. Deja, kai kurie vyrai pas gydytojus patenka per vėlai, 6–7 proc. pacientų, kuriems liga nustatoma pirmą kartą, prostatos vėžys jau būna išplitęs.

Pasitikrinti ateina ne visi vyrai, kuriems reikėtų: iš 381 tūkstančio – tik apie 90 tūkstančių.

„Jei mums pavyktų šiems vyrams vėžį nustatyti anksti, iš esmės pasikeistų mirtingumo rodikliai, – įsitikinęs profesorius. – Deja, dalis vyrų yra konservatyvūs, jiems sunku prisipažinti, kad susirgo, kai kurie laukia iki paskutinės dienos ir kreipiasi į gydytojus tik tuomet, kai kitos išeities nėra. Pagrindinė onkologijos taisyklė – kuo anksčiau liga bus nustatyta, tuo yra daugiau gydymo galimybių ir daugiau šansų pasveikti.“

Pandemija sugriovė tvarką

Prasidėjus COVID–19 pandemijai, sutriko visų išankstinės patikros programų, tarp jų ir prostatos patikros, vykdymas. Pavasarį dėl karantino buvo sustabdyta dalis planinių paslaugų II ir III lygio įstaigose, buvo ribojamas patekimas pas šeimos gydytojus – jie ėmė dirbti per atstumą, į poliklinikas patekti buvo labai sunku, todėl gydytojai teikė mažiau informacijos, mažiau atliko PSA tyrimų ir urologams siuntė mažiau pacientų, o šie atliko mažiau biopsijų. Vasarą vėl buvo priimama daugiau pacientų, tačiau antrojo karantino metu paslaugų skaičius iš naujo imtas riboti.

Profesorius pabrėžia, kad visos Europos urologai sutarė, jog pacientams, kurie serga mažos rizikos vėžiu, o tokių yra apie 60–70 proc. visų susirgusiųjų, tyrimai gali būti saugiai atidedami vėlesniam laiku, nes jiems vėžys vystosi labai lėtai. Kai kurie jų ir normaliomis sąlygomis nepradedami gydyti, tik stebimi. Gydymas jiems skiriamas tuomet, jei liga ima plisti. Taigi tokie vyrai gali PSA tyrimą atidėti iki pasibaigs karantinas. Tačiau tie, kurie serga agresyviu prostatos vėžiu, pas specialistus turi patekti nedelsiant.

„Tokiems pacientams ir tyrimai, ir gydymas turi būti skiriami laiku, – pabrėžia prof. M. Jievaltas. – Kas savaitę specialistų konsiliume svarstome 20–25 pacientų būklę ir parenkame gydymo taktiką. Tai beveik tiek pat pacientų, kiek ir anksčiau.“

Pacientai, kuriems yra didelė vėžio rizika, pradedami gydyti nedelsiant ir jiems skiriamas agresyvesnis gydymas nei tiems, kurie serga mažesnės rizikos vėžiu. Tam, kad gydytojai būtų tikri, jog gydymas efektyvus, liga kontroliuojama, metastazių neatsiranda, šie vyrai turi numatytu laiku atlikti PSA tyrimus.

Specialistas pabrėžia, kad vyrai, kurie neserga prostatos vėžiu, tačiau jų artimi giminės yra sirgę šia liga, nuo 45-erių metų kasmet būtinai turi atlikti PSA tyrimą, nes tokia liga vystosi labai greitai – metastazuoti gali per kelis mėnesius, ir, deja, nėra specifinių simptomų, kurie leistų įtarti ją prasidėjus. Ligą gali parodyti tik PSA testas. Todėl labai svarbu laiku tikrintis.

„Kol kas kalbėti apie dėl karantino užleistus atvejus negalime, tai sužinosime kitais metais, kai gausime Vėžio registro duomenis. Tačiau dabar matyti, kad žmonės dėl kitų urologinių ligų skubiai pagalbai pas mus atvažiuoja vėliau: jei anksčiau karščiuojantys ligoniai pas mus patekdavo per pora parų, tai dabar – per savaitę. Visa paslaugų grandinėlė ėmė veikti lėčiau“, – sako profesorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių