Kar­dio­lo­gė: tik­ro­ji mei­lė sau – rū­pi­ni­ma­sis savo širdimi

„Hi­gie­nos ins­ti­tu­to duo­me­ni­mis, 2024 m. Lie­tu­vo­je mi­rė apie 37 tūkst. žmo­nių, iš jų be­veik 19 tūkst. – nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų. Eu­ros­ta­to ap­žval­gos taip pat ro­do, kad Lie­tu­va pa­ten­ka tarp ES ša­lių, ku­rio­se stan­dar­ti­zuo­tas mirš­ta­mu­mas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų yra itin aukš­tas“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Pa­sau­li­niu mas­tu si­tua­ci­ja taip pat iš­lie­ka kri­ti­nė – Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos kas­met nu­si­ne­ša apie 17,9 mln. gy­vy­bių, o tai su­da­ro apie treč­da­lį vi­sų mir­čių pa­sau­ly­je. Daž­niau­sios prie­žas­tys – mio­kar­do in­fark­tas ir in­sul­tas.

„Svar­bu su­pras­ti, kad šir­dies li­gos nė­ra tik vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pro­ble­ma – tai vi­suo­me­nės mas­tu ak­tua­lus klau­si­mas“, – ak­cen­tuo­ja J. Jur­gai­ty­tė.

Te­ra­pi­ja – gy­ve­ni­mo bū­das

Pa­sak gy­dy­to­jos, gy­ve­ni­mo bū­das yra vie­na svar­biau­sių šir­dies li­gų pre­ven­ci­jos prie­mo­nių. Di­džio­ji da­lis šir­dies li­gų at­si­ran­da bū­tent iš mo­di­fi­kuo­ja­mų ri­zi­kos veiks­nių, to­kių kaip pa­di­dė­jęs krau­jos­pū­dis, dis­li­pi­de­mi­ja, rū­ky­mas, ant­svo­ris, ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, cuk­ri­nis dia­be­tas, mie­go trū­ku­mas, lė­ti­nis stre­sas ir ne­su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba.

„Net ne­di­de­li kas­die­niai įpro­čiai ga­li reikš­min­gai pa­veik­ti krau­jos­pū­dį, cho­les­te­ro­lio kie­kį, kū­no ma­sę, gliu­ko­zės kon­cent­ra­ci­ją krau­jy­je ir už­de­gi­mi­nius pro­ce­sus or­ga­niz­me. Vais­tai yra reikš­min­ga gy­dy­mo da­lis, ta­čiau svar­bu pri­si­min­ti, kad gy­ve­ni­mo bū­das yra svei­kos šir­dies pagrindas“, – sa­ko ji.

No­rint, kad šir­dis lik­tų svei­ka, kar­dio­lo­gės tei­gi­mu, pa­kan­ka lai­ky­tis ke­lių kas­die­nių prin­ci­pų: skir­ti bent 30–45 mi­nu­tes fi­zi­niam ak­ty­vu­mui, val­gy­ti dau­giau dar­žo­vių ir vi­so grū­do pro­duk­tų, rink­tis ne­so­čiuo­sius rie­ba­lus, veng­ti per­dirb­to mais­to ir cuk­raus, ne­rū­ky­ti, už­tik­rin­ti 7–8 va­lan­das ko­ky­biš­ko mie­go ir mo­ky­tis val­dy­ti stre­są.

„Pa­de­da pa­si­vaikš­čio­ji­mai, kvė­pa­vi­mo pra­ti­mai, te­ra­pi­ja ar bend­ruo­me­nės su­si­ti­ki­mai. Be to, ver­ta pe­rio­diš­kai tik­rin­ti krau­jos­pū­dį, cho­les­te­ro­lio ir gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, svo­rį ir lie­mens apim­tį“, – pri­du­ria J. Jur­gai­ty­tė.

Julija Jurgaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Būdas iš­veng­ti komp­li­ka­ci­jų

Pre­ven­ci­ja ir anks­ty­va diag­nos­ti­ka pa­de­da lai­ku nu­sta­ty­ti ri­zi­kos veiks­nius, kol dar nė­ra iš­si­vys­čiu­sių komp­li­ka­ci­jų ar ryš­kių simp­to­mų, – tai, anot kar­dio­lo­gės, lei­džia il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je ap­sau­go­ti šir­dį ir krau­ja­gys­les.

„Pa­vyz­džiui, ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja il­gą lai­ką ga­li ne­su­kel­ti jo­kio dis­kom­for­to, ta­čiau il­gai­niui pa­vei­kia inks­tų funk­ci­ją, krau­ja­gys­lių būk­lę ir ga­li pa­keis­ti pa­čios šir­dies struk­tū­rą. Ly­giai taip pat pa­di­dė­jęs blo­go­jo cho­les­te­ro­lio kie­kis daž­nai ne­pa­si­reiš­kia jo­kiais simp­to­mais, kol neį­vyks­ta mio­kar­do in­fark­tas ar in­sul­tas, to­dėl anks­ty­va kont­ro­lė yra gy­vy­biš­kai svar­bi“, – tei­gia J. Jur­gai­ty­tė.

Ji pri­me­na, kad Lie­tu­vo­je vei­kia šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­nė pro­gra­ma, skir­ta 40–60 me­tų as­me­nims, ku­ri lei­džia sis­te­min­gai įver­tin­ti ri­zi­kos veiks­nius ir lai­ku at­lik­ti iš­sa­mes­nius ty­ri­mus. „Kar­tais vie­nas pro­fi­lak­ti­nis vi­zi­tas ir ke­li ty­ri­mai ga­li pa­keis­ti žmo­gaus gy­ve­ni­mą ir už­kirs­ti ke­lią rim­tam įvy­kiui“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Rak­tas į svei­ką šir­dį

J. Jur­gai­ty­tės tei­gi­mu, kar­dio­lo­gų bend­ruo­me­nė jau ne vie­nus me­tus pa­brė­žia, kad re­gu­lia­rus vais­tų, ypač po­li­tab­le­čių, var­to­ji­mas ga­li ap­sau­go­ti žmo­gų ke­liais as­pek­tais.

„Po­li­tab­le­tės, skir­tos ar­te­ri­nei hi­per­ten­zi­jai ir dis­li­pi­de­mi­jai gy­dy­ti, su­jun­gia an­ti­hi­per­ten­zi­nį vais­tą ir cho­les­te­ro­lį ma­ži­nan­tį sta­ti­ną. Pa­di­dė­jęs krau­jos­pū­dis ir cho­les­te­ro­lis yra pa­grin­di­niai ri­zi­kos veiks­niai, ir kuo il­giau žmo­gaus ro­dik­liai ne­su­re­gu­liuo­ja­mi, tuo di­des­nė ate­rosk­le­ro­zės ir or­ga­nų pa­žei­di­mų ri­zi­ka“, – įspė­ja ji.

Pa­sak gy­dy­to­jos kar­dio­lo­gės, fik­suo­tų do­zių de­ri­niai – po­li­tab­le­tės – su­pap­ras­ti­na gy­dy­mą, su­ma­ži­na tab­le­čių skai­čių ir pa­de­da pa­cien­tams ge­riau lai­ky­tis gy­dy­mo re­ži­mo. Tai lei­džia efek­ty­viau kont­ro­liuo­ti krau­jos­pū­dį ir li­pi­dų kie­kį, su­ma­žin­ti ne­pa­gei­dau­ja­mų įvy­kių ri­zi­ką.

„Ge­ra sa­vi­jau­ta – ne prie­žas­tis nu­sto­ti var­to­ti vais­tus. Vais­tų tiks­las – ne tik šian­die­nos sa­vi­jau­ta, bet ir il­ga­lai­kė pre­ven­ci­ja, sie­kiant iš­lai­ky­ti bend­rą svei­ka­tos būk­lę sta­bi­lią“, – sa­ko ji.

Skir­ki­te lai­ko sau

Anot spe­cia­lis­tės, vis dau­giau ty­ri­mų ro­do, kad emo­ci­nė svei­ka­ta tie­sio­giai vei­kia šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mą. Lė­ti­nis stre­sas, ne­ri­mas, dep­re­si­ja, so­cia­li­nė izo­lia­ci­ja ir vie­ni­šu­mas sie­ja­mi su di­des­ne in­fark­to ir in­sul­to ri­zi­ka, pra­stes­nė­mis gy­dy­mo pro­gno­zė­mis.

„Mei­lė sau – ne tik są­vo­ka. Tai ri­bų nu­sta­ty­mas, poil­sis, mie­gas, sa­vęs prie­žiū­ra, ža­lin­gų įpro­čių ma­ži­ni­mas ir pa­gal­bos priė­mi­mas, kai jos rei­kia. Jei ky­la sun­ku­mų ar pra­stai jau­čia­ma­si, svar­bu kreip­tis pa­gal­bos ir ieš­ko­ti at­sa­ky­mų, o ne ti­kė­tis, kad vis­kas praeis sa­vai­me“, – aiš­ki­na ji.

Kar­dio­lo­gė at­krei­pia dė­me­sį, kad emo­ci­nė būk­lė ga­li pa­veik­ti šir­dį per hor­mo­ni­nius me­cha­niz­mus, padidinti krau­jos­pū­dį, suintensyvinti už­de­gi­mi­nius pro­ce­sus, taip pat daryti įtaką mie­go ko­ky­bei, svo­riui ir bend­rai sa­vi­jau­tai, o tai irgi veikia širdį. „Rei­kė­tų pa­si­steng­ti ne­pa­mirš­ti kas­dien rū­pin­tis sa­vi­mi. Kiek­vie­ną kar­tą tai at­li­kę ne tik už­tik­ri­na­me ge­rą sa­vi­jau­tą, bet ir iš­lai­ko­me tei­gia­mą emo­ci­nę bū­se­ną, nes ži­no­me, kad pa­da­rė­me vis­ką dėl sa­vo svei­ka­tos. Bū­tent tai ir yra tik­ro­ji mei­lė sau“, – tei­gia J. Jur­gai­ty­tė.