Kalėdaitį dalijasi su liga Pereiti į pagrindinį turinį

Kalėdaitį dalijasi su liga

2007-12-18 00:00

Namų ir artimųjų ilgesį per šventes ligoninėje išsklaido ir medikų kepti pyragai

Sunkios ligos nepaiso švenčių ir nepripažįsta atostogų. Todėl net per Kūčias ir Kalėdas neištuštėja ligoninių palatos, o nuo vaišių stalo pakilę medikai skuba aplankyti vienišų pacientų.

Namų ir artimųjų ilgesį per šventes ligoninėje išsklaido ir medikų kepti pyragai

Sunkios ligos nepaiso švenčių ir nepripažįsta atostogų. Todėl net per Kūčias ir Kalėdas neištuštėja ligoninių palatos, o nuo vaišių stalo pakilę medikai skuba aplankyti vienišų pacientų.

Kasmet aplanko vienuoliai

„Jei tik galime, visus išleidžiame namo“, – sakė Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės I chirurgijos skyriaus gydytojas Gintas Pošiūnas. Tačiau net ir per šventes čia kasmet keli šimtai vaikų lieka gydytis.

Penkių su puse mėnesių dukrą Rugilę meiliai kalbinanti Vilma Vaičekauskaitė jau džiaugėsi gydytojo pažadu greitai jas išleisti namo. O susirūpinusi Andžela Vainorienė iš Vilniaus rajono prie savęs glaudė karščiuojantį šešių mėnesių Gabrielių. Jauna motina neprarado vilties, kad sūnus greitai pasveiks ir Kalėdas jiedu sutiks namie.

To mažyliams linkėjo ir pranciškonai broliai Algis ir Bonaventuras. Vienuoliai jau penkerius metus kasmet prieš Kalėdas ligoninėje aplanko vaikus ir atneša jiems kalėdaičių. Šįkart vienuoliai į ligoninę atnešė 300 kalėdaičių. Juos Kūčių vakarą slaugytojos išdalys vaikus slaugančioms mamoms. Iš namų jos atneš ir savo paruoštų skanumynų – stengsis, kad sergantys vaikai ir jų mamos per šventes nesijaustų vieniši.

Lauks vaikų ir anūkų

Kalėdas šeimos draugijoje į darbą ligoninėje neretai išmaino ir Klaipėdos universitetinės ligoninės II chirurgijos skyriaus vedėjas chirurgas onkologas Evaldas Pagojus.

„Savo įpročiais atgrasiau vaikus nuo minčių studijuoti mediciną“, – šyptelėjo medikas. Beveik 38 metų patirtį sukaupęs chirurgas daugybę kartų šventes sutiko ligoninėje, tačiau tam neteikia didelės reikšmės.

Nors šiemet jam Kalėdos – ne darbo metas, gydytojas tikina vis tiek užbėgsiantis pažiūrėti, kaip laikosi jo pacientai, ar kam nepritrūko vaistų, ar nepablogėjo. „Man tiesiog ramiau, kai pats aplankau ligonius. Jei neišvykstu kur toliau, visada rytais užsuku. Vaikai iš manęs juokiasi, bet žmona supranta, nes pati yra gydytoja“, – sakė gera nuotaika trykštantis gydytojas E.Pagojus.

II chirurgijos skyrius, kuriame gydomi onkologinėmis ligomis sergantys ir operacijas iškentę žmonės, beveik visada pilnas. Tuščias jis nebus ir per Kalėdas. Gydytojas E.Pagojus sakė namo šventėms išleis tik kelis geriau besijaučiančius pacientus.

„Tačiau lankyti ligonius leidžiame visada. Paprastai jiems dėmesio netrūksta, nes artimieji atveža gausių lauktuvių. Yra ir tokių, kurie ligoninėje šventes sutiks nebe pirmą kartą, jie jau pripratę, todėl pernelyg neliūdi“, – pasakojo skyriaus vedėjas.

Dieną, kai skyriuje lankėsi „Sveikata“, 83 metų Vladas Tallat Kelpša rengėsi operacijai. Chirurgas E.Pagojus iš jo žarnyno turėjo pašalinti piktybinį naviką. Kretingoje gyvenantis vyras tikisi, kad iki švenčių jis atsigaus ir galės vykti namo.

„Bet jei ir negalėsiu, ką padarysi, liga yra liga“, – per daug nesisielojo ligonis. Jeigu Kalėdas teks sutikti ligoninėje, jį būtinai aplankys būrys vaikų ir anūkų.

Draugas – tik televizorius

Kur kas liūdnesnės mintys kamavo Eugenijų Šaulį, į Kauno slaugos ligoninę patekusį iš savo namų, kai sunkiai susirgo jį nuoširdžiai prižiūrėjusi sesuo. Netrukus ir sesuo atsidūrė šioje ligoninėje. Čia ji ir mirė. Po to Eugenijus patyrė dar vieną smūgį – toje pačioje slaugos ligoninėje mirė ir brolis. „Garantuoju, kad per Kalėdas niekas manęs neaplankys – likusiam gyvam broliui aš visiškai nereikalingas, o mane kartais aplankanti medikė švenčių dienomis dirbs. Tiesa, gal ateis sesers bendradarbiai, kurie lankė mane ne kartą po jos mirties“, – vylėsi Eugenijus, sėdėdamas ant ligoninės lovos.

Anot pašnekovo, jis jau 22 metai yra pirmos grupės invalidas. Juo tapo patyręs sunkią traumą atlikdamas miško kirtimo darbus. Traumą lydėjo insultas, „atėmęs“, anot Eugenijaus, dešinę ranką ir koją. Šąla, skauda ir kairiąją koją, todėl Eugenijus sėdėjo apsiavęs storomis vilnonėmis kojinėmis.

Išėjęs iš ligoninės jis norėtų išvažiuoti į atokesnius nuo Kauno senelių namus. Kokios lauktų dovanos Kalėdoms? „Man didžiausia dovana būtų bent viena visiškai sveika koja, o žmonėms linkiu daugiau jautrumo“, – kalbėjo Eugenijus slėpdamas susijaudinimą.

Šio vienišo, dar neturinčio nė 50 metų vyriškio artimiausi draugai per šventes bus ant spintelės stovintis radijo aparatas ir televizorius.

Iš rankų nepaleis knygos

Artimųjų neturinti slaugos ligoninės pacientė Regina tvirtino Kalėdų nelaukianti. Jos vienatvės nepraskaidrins net televizorius, nes palatoje jo nėra. Todėl per šventes moteris skaitys knygas. Labiausiai jai patinka knygos apie meilę, kurios jai, matyt, ir pačiai trūko.

Ligoninėje yra bibliotekėlė, bet knygų apie meilę ten nedaug. Iš kur tai žinanti? „Paimu knygą į rankas, paskaitau pradžią ir pabaigą, ir žinau, apie ką joje rašoma“, – kalbėjo knygos iš rankų nepaleisdama Regina. Į slaugos ligoninę ligota moteris pateko iš nbakvynės namų. Ji nenorėjo pasakoti, kaip prarado pastogę.

„Blogai, labai blogai senatvėje be savo kampo“, – atsiduso vieniša moteris.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų